Asta Simonaitienė
Tradicinis Skaidrumo žygis. Sausio 5- toji. 16 valanda. Vilniuje pusto taip, kad norisi kuo greičiau nerti į Pupabusą ir džiaugtis žiemišku vaizdu geriau pro langą. Su kai kuriais bendrakeleiviais pasisveikinu jau tik Kaune. Paskutinieji paimami iš Panevėžio ir riedame pas kaimynus latvius. Į šalia Valmieros prie Gaujos upės esantį kempingą. Įsikuriame keturiuose nameliuose.
Ryte mus pasveikina saulė ir aštuoniolikos laipsnių šaltis. Ir Skaidrumo pavadinimas su kaupu pasiteisina. Skaidrus oras, vaizdai, mintys. Gamtos sukurti stebuklai kaip iš vaikystės naujametinių atvirukų. Kilometrų neskaičiuojam, skubėti nėra kur, tai mėgaujamės stabteldami pažiūrėt į upės tėkmę, papurtyt medį, kad draugai krykštų arba iš džiaugsmo, arba dėl šalto už kaklo užkritusio sniego. Brengulu kaimuky užkaitę vyriškiai pašiurpina pardavėją, atėję pusnuogiai ir pirkdami ledus. Apžiūrime alaus daryklos pastatą, pasidžiaugiame vaizdu prie užtvankos. Kadangi turime alpinistą, tai stebime kažkam nukritusios žemyn nuo tilto lazdos gelbėjimo operaciją.
Nuo vieno stataus upės Abula skardžio tenka nusileisti tiesiog čiuožimo atsisėdus būdu. Bet tai tik pagyvina, sušildo ir prideda gerų emocijų. Sugrįžę į kempingą pailsim ir išvažiuojam į ekskursiją bei degustaciją alaus darykloj. Tai buvo tikrai kokybiškai praleistos dvi valandos, beklausant nuoširdaus ir labai įdomiai pasakojančio latvio Ačio. Išmokom, kaip reikia gerti alų. Mokslų pratęsimas sugrįžus, kartu su pirties malonumais ir puikia vakariene (ant laužo virtais grikiais su dešrelėmis).
Sekmadienis mus pasitiko su dar didesniu šalčiu. Apšarmoję plaukai, blakstienos, barzdos puošia ir linksmina. Besigrožėdami vaizdais ir vejami šalčio visai greitai pasiekiame Valmierą, kur mūsų laukia Romanas su Pupabusu.
Ačiū už puikią ir minčių, ir kūno išskaidrinimo kelionę. Džiaugiuosi, kad kartu buvome, esame ir dar ne kartą būsime.
