Asta Simonaitienė
Kai viršuje cukriniai debesėliai
Vis vertė pažiūrėt į dangaus mėlį,
Keliautojai vėl plačiai šypsosi
Ir jaučiasi labai labai laimingi,
Nes sutikti visi šio krašto žmonės
Čia buvo ypatingai jiems svetingi.
Vasario 3-5 dienomis vyko tradicinio žygio Tėvynės pakraščiais, skirto geografo ir keliautojo R. Krupicko atminimui, dvidešimt pirmasis etapas.
Kiekvienas žygis mums palieka kokį nors ryškų pėdsaką. Nors visuose etapuose, išskyrus pirmąjį, keliaudami sutikome nemažai malonių ir nuoširdžių žmonių, bet šis buvo ypatingas be galo svetingais, žingeidžiais, nuoširdžiais, mylinčiais ir puoselėjančiais savo kraštą žmonėmis. Kudirkos Naumiestis- tai miestelis, kurio labiausiai nesinorėjo palikti. Tiek kartų atverti savo namų duris svetimiems žmonėms, nukrauti stalą kalnais maisto. Prigaminti tokį kiekį cepelinų, prikepti burnoj tirpstančių pyragų.
Kad neatrodytų, jog tik maistas man terūpi, skubu pasakyti, jog matyti žibančias akis, dalinantis prisiminimais, pasakojant apie savo kraštą, žymius žmones, istoriją, buvo taip įdomu ir gera. Net ir tamsūs istorijos puslapiai jų lūpose kažkaip lengvai skambėjo. Lenkiu galvą prieš tuos nuostabius žavaus miestuko gyventojus Rasą ir Valių. Ir ačiū mūsų keliautojai Vitai, kad nenuslėpė tokių giminaičių.
Oras žygyje mus lepino. Nereikėjo kilnoti šlapių ir sunkių batų, o galėjom džiaugtis traškančiu leduku ant užšalusių balučių.
Bet svarbiausia, kad galėjom mėgautis ne tik kintančiu reljefu nuo lygumų iki kalvelių bei piliakalnių, kai žalią spalvą keitė akinantis baltumas, bet ir džiaugtis pažinimo džiaugsmu. Šis žygis praturtino mus žiniomis. Kudirkos Naumiesty gidu buvo svetingasis šeimininkas, o Kybartuose mus pasitiko geografė Rūta Šukaitytė ir aktyvusis bendruomenės pirmininkas bei gidas Vitas Katkevičius. Ekskursija buvo labai turininga ir įdomi. Negalėjau nesižavėti, kiek žmonės įdeda pastangų, kaip myli ir puoselėja savo kraštą, garsina jo vardą ir negailėdami nei laiko, nei energijos kuria tokius lobynus ateities kartoms. Nesiplėsiu ir nevardinsiu aplankytų vietų, nes mano kelionės aprašymai, kaip įprastai, paremti tik emocijomis. Ir ne istorinėmis ar meninėmis nuotraukomis, o atsitiktiniais kadrais, kai užeina noras išsitraukti telefoną.
Nutrepsėta penkiasdešimt su trupučiuku kilometrų maršrutu Kudirkos Naumiestis- Vištytis.
