Dainora Kryklaitė
Gimtadieniai. Jubiliejus. Gmtadieniai. Jubiliejus. Ir taip metai iš metų: jei ne vienas, tai kitas pasibeldžia į duris. Vieni jų nemėgsta, trenkia durimis ir neįsileidžia, stumia juos pro duris, trenkia panosėj, kad tik šitie nenaudėliai negrįžtų. Kiti juos dievina ir laukia plačiai atvėrę vartus, kad jie užsuktų ir galingai trinktelėtų kieme, kad net Baltarusijoj girdėtųsi.
Bet apie viską nuo pradžių.
Kvietimas į 10-ąjį KK gimtadienį pasiekė platųjį FB‘o eterį dar birželį, nekaltai kviesdamas sudalyvaut. Visi, kas drąsiai (nenutuokdami, kas laukia ar šiaip paklusdami vado raginimams registruotis), kas ne taip drąsiai, o tykiai laukė tos didžiosios datos. Statistikos neminėsiu, prie jos kūrimo visi viena ar kita kūno vieta praktiškai prisidėjo.
Taigi pentadienį jau nuo vidudienio įkyriai pradėjo plūsti vizualinė medžiaga, kaip ruošiamasi gimtadieniui (įkyru ne dėl gimtadienio, o kad tie beširdžiai taip skaudžiai pjaustė širdis dar prie kompų kiurksintiems dalyviams). Jau iš pateiktų kąsnelių buvo aišku: bus skanu. Nulėkę tiesiai „ant koncerto“ džiūgavom, kad pagaliau galėjom padovanoti šventę uodams. Tik 10 min. teko palaukt, kol jų prisiveis tiek, kad net išsižiot nejauku buvo. Lindo jie, beje, visą savaitgalį spiečiais prie visų ir į visas įmanomas kūno vietas kando skaudžiai ir negailestingai. Na, bet lengvų kelių neieškom, ir visiems repilentams sakėme „ne“!
Apie koncerto skanumą, išsamią prezentaciją, įspūdingą vaišių stalą, vegetariškus patiekalus, muzikos efektus, fejerverkus ir kt. skanius ir kokybiškus dalykus nerašysiu, kiti priliaupsino.
Man labiausiai įstrigo tas KK būdingas formatas: žmonės kankinami jau vien dėlto, kad atvažiavo. Pvz. Ar kas nors sugalvotų vest visus savo bičiulius pripelkėjusion upėn eit virve? Dar baisiau: per uodus ten kolegos nematei! Ar kas nors naktį paleistų būrį savo ištikimiausių sekėjų lakstyt po Guntauninkų fermas, negyvenamus namus, užmirštas „akis“ su logiką kankinančiom užduotim? Ar kas nors taip pasielgtų? Ar galėtų kažkas iš savo artimųjų tikėtis būt apiplėštam finansiškai vidury dienos ir dalyvaujant aukcione, perkant net nereikalingus daiktus, mielai už juos klojant šlamančius?
Atsakymas: TAIP. Visi be galo noriai brido virve per tą pridumblėjusį upeliūkštį, lakstė po kaimą suplūkę pusę nakties ir leido pinigus į KK slojikėlį dalyvaudami aukcione. Ar kartotų jie tą patį? Atsakymas: TAIP. Ir ar jie lauks kito gimtadienio / jubiliejaus? Ir dar KAIP!
Dar kartą didžiausi, mieliausi, šilčiausi sveikinimai vadui, vado dešinei rankai Sabinai ir visiems organizatoriams už puikią šventę, už laiką praleistą kartu ir už KK gyvavimą! Dar daug beprotiškų idėjų, optimizmo, energijos organizuojant ir realizuojant jas visas! Ir ačiū, kad padedat suprast, kad jubiliejus nėr jau taip baisu 🙂 .
Nuotraukos Daliaus, Dainoros, Lino, Ramunės, Sabinos, Sauliaus.
