Kai vieną penktadienio vakarą temstančiose Vilniaus gatvėse vietoj trekingo lazdų sukaukšėjo aukštakulniai, kai „gore-tex“ striukių šnarėjimą pakeitė šilko plazdėjimas, kai termo drabužiai krito nelygioje kovoje prieš prašmatnius kostiumus, o laužo dūmų aromatas maloningai užleido vietą gundantiems kvepalams, galėjai pasijusti patekęs į Pelenės pasaką. Tokia ir yra tradicinio „Kertam kampą“ bendruomenės šventinio vakaro „Raudonasis Kilimas“ slapta mintis – bent kartą metuose pasipuošti taip, kad kalnus perlipę, upes irklais išmaišę ar ilgus kilometrus kartu pratrypę bendražygiai tavęs neatpažintų.
Ponai ir ponios, vakaras prasideda!
O oficiali šios šventės idėja visai paprasta – prisiminti „kertamkampietiškoje“ šeimoje pragyventus, prasidžiaugtus, išskanautus metus, identifikuoti labiausiai tam tikroje srityje sublizgėjusius narius bei padėkoti vieni kitiems už kompaniją, nuotykius, draugystę…
Žaviausios metų akimirkos – kalendoriuje
Vakaras prasidėjo kovingai – prie stalelių susėdę ponai ir ponios vakaro vedėjų Julijos ir Kamilės buvo iškviesti į mūšį, kurio pagrindinis ginklas buvo nuosavos smegenys. Nors „Protų mūšis“ aukų nepareikalavo, bet įtampos netrūko. Būta slapto žvilgčiojimo priešininkų kariuomenės pusėn, strategijų kūrimo bei taktinių manervų, bandymų derėtis su kariuomenės vadu Sauliumi. Sužinojus, kokio ilgio yra KK baidarė, apsigavus suktu klausimu apie Everestą, atradus vienai mįslei du atsakymus, visiems kovotojams teko kapituliuoti prieš „Arbatinius“, „Abrą Kadabrą“ ir „Briedžius“.
Kas laimės protų kovoje?
Antrai šventės daliai ir vėl pasitelkti ginklai. Šįkart tai „Auksiniai Kirviai“, kuriais buvo apdovanoti 8 per metus labiausiai „Kertam kampą“ bendruomenei nusipelnę asmenys. Štai jie visi!
Auksiniai Kirviai tuoj bus išdalinti
„Metų Dienoraštininko“ nominacija atiteko Arnoldui Latvėnui, sąžiningai kiekvieną ne vienos kelionės vakarą žodžiais ir vaizdais dokumentavusiam kelionines akimirkas (visų feisbuko stebėtojų džiaugsmui).
Arnoldas Latvėnas – „Metų Dienoraštininkas“
„Metų Debiutu / Patriotu“ tapo Vilmantas Juras, entuziastingai įsiliejęs į „Kertam kampą“ gretas ir nepailstamai puošiantis jas savo dalyvavimu ten, kur tik įmanoma.
Vilmantas Juras – „Metų Debiutas / Patriotas“
„Metų Pozityvo“ nominacija pradžiugino ir taip niekad šypsenos nepametančią Viktoriją Šutaitę – jos tonizuojanti energija ir idėjos šiemet nuspalvino net sunkiausius iššūkius.
Viktorija Šutaitė – „Metų Pozityvas“
„Metų Lemputininko“ Daliaus Boguševičiaus meninėmis žiežirbomis galės džiaugtis kiekvienas, apsilankęs „Kertam kampą“ keliautojų namuose.
Dalius Boguševičius – „Metų Lemputininkas“
„Metų Katino“ vardas negalėjo atitekti niekam kitam, o tik Juozui Petkui (dar kitaip vadinamam Juoduoju Alpinistu), kuris tik jam vienam žinomais būdais sugeba paslaptingai dingti ir dar paslaptingiau atsirasti.
Juozas Petkus – „Metų Katinas“
„Metų Palaikymo“ nominacija atiteko Linui Žilinskui – žmogui, kuriam dėl „kampo“ brolių visai nesunku peržengti net ir savo žmogiškąsias ribas.
Linas Žilinskas – „Metų Palaikymas“
„Metų Pirmūne“ neabejotinai tapo Rasa Vasiliauskienė, per metus nepraleidusi nė vieno KK renginio – pavydėtinas lankomumas!
Rasa Vasiliauskienė – „Metų Pirmūnas“
„Metų šeima“ pripažinta Žalių – Morkūnų šeima, kurių stiprios kojos, nužygiavusios šimtus kilometrų, plati šypsena bei geležinė ištvermė galėtų pasitarnauti puikiu pavyzdžiu aplinkiniams.
Šeimos atstovė Ramunė Morkūnienė – „Metų Šeima“
Oficialiąją vakaro programą užbaigė fotokonkurso „Kertam kampą“ metų akimirkos 2017“ nugalėtojų apdovanojimai. Pirmos vietos nugalėtojui Tadui Mačiuliui prizą prisiekė perduoti nuotrauką konkursui pasiūlęs Egidijus Daugėla; antros vietos laimėtoja Rūta Borutienė savo apdovanojimo sulauks artimiausiose ateityje; užtai trečiosios vietos laureatė Emilija Karoblytė firminiu KK puodeliu pradėjo džiaugtis iškart.
Trečioji vieta – Emilijai Karoblytei
Artėjant vidurnakčiui, kuomet pasakų karietos virsta moliūgais, o vežikai – pelėmis, „kertamkampiečiai“ dar gerokai padrebino šokių aikštelę, aptarė artimiausius kelionių planus, nepraleido progos įsiamžinti prie „Kertam kampą“ sienelės…
O dabar – šokiai!
O paskui nutilo muzika, išsisklaidė kvepalų aromatai, batelius pakeitė žygio batai ir iškilmingoji šventė baigėsi. Bet grįžus prie įprasto aprangos kodo, „Kertam kampą“ keliautojiškos šventės tęsiasi toliau! Todėl vieni jau kitą rytą pasitiko baidarėse, kiti kraunasi kuprines kalėdiniam žygiui Lenkijoje, treti laukia legendinio Džambulo… Bet čia jau kitos pasakos.
Kertamkampietiška šeima!
Emilija Karoblytė