Kai daugelis valstybės šventę švenčia savo gimtoje šalyje, mes keliautojai dažnai stengiamės tai daryti užsienyje, kur Tėvynės meilė tarsi sustiprėja, nes esi apsuptas kitos tautos aplinkos, ir kaip niekad jaučiamės vieningi ir stiprūs. Tradiciškai savo šventinį žygį turėjome svetingoje Estijoje, kur mus pasitiko graži pasakiška žiema, nuostabi gamta ir bičiulis Algis, kuris turi 25 proc. lietuviško kraujo. Pirmą žygio dieną draugiškai praleidome Somos nacionaliniame parke, kuris garsėja savo potvyniais. Dalis išplaukė potvynio gaudyti, dalis paklaidžiojo po pelkę, o vakare susitikę patraukėme į Estijos užkampį – Haanją.
Įsikūrėme gimtadienį švenčiančio estų jaunimo pašonėje, kurie mums draugiškai sušelpė sausų malkų, o mes kitą rytą atsilyginome lietuviškais grikiais. Kai kas iš statomo namo išsitempė daugiavietį čiužinį, atsirado prabangos elementų. Kai atvažiavome, juodavo tamsi aplinka, o po nakties atsibudome balto sniego karalystėje. Pirmą dieną žygiavome Kutiorg pažintiniu taku, kuris driekėsi ne tik per baltą patalynę bet ir per kaimą Pransu, kuris privertė truputį susireikšminti. Po 9,6 km. pavingiavimu, paskubėjome aplankyti aukščiausią Estijos vietą, Suur Munamagi (318,1m.). Nors dangus buvo apniūkęs ir drėbė sniegas, pasigrožėjome žiemiškais miškais ir linksmai vieni kitais. Gamtos prieglobstį trumpam išmainėme į Voru miesto civilizaciją. Šį kartą įsikūrėme aukštesnio rango stovyklavietėje, kur šalia stūksojo seno dvaro griuvėsiai, kurie ypač traukė praėjusios nakties čiužinio gerbėjus.
Šį kartą vieningai išmiegojome palapinėse, su visais romantiškos gamtos aplinkos privalumais. Po antros nakties sniego patalynė pasišiltino dar keliais centimetrais. Sulaukėm charizmatiškojo Algio, kuris mus gąsdino ateiti 150 km (pasirodo atvažiuoti) ir padaryti gaisrą (pasirodo sukurti laužą). Pasivaikščiojome Kavadi ežero pakrantėmis (2,2 km.), vėliau persikėlėme pasivaikščioti po Rouge pažintinį taką (10 km.). Galiausiai įsikūrėme pačioje romantiškiausioje vietoje, Vallamae pažintinio tako pašonėje esančioje miško trobelėje su pirties patogumais. Po eilinių maitinimosi apeigų prie laužo ir šventinimosi apeigų pirtyje, kritome sniūdą imti. Paskutinę viešnagės Estijoje dieną, su visu širdies jausmu sutikome Lietuvos Nepriklausomybės šventę, nuoširdžiai sugiedojome Tautišką giesmę, net dangus prasiblaivė ir atsivėrė papildomi grožiai. Kaip sunku buvo palikti labai gražią šalį. Ačiū linksmiesiems ir ištvermingiesiems bendražygiams!
Dalius
