Kaip KK už Birutę Garbingąją kilometrus aplink Alytų suko

Iš Birutės ulonų bataliono Alytuje startavome bene kaip laikrodžiai – lygiai 10 val, po iškilmingos kalbos apie garbingąją vaidilutę Birutę, padovanojusią pasauliui penkis sūnus. Pirmą kartą startavome tokiu gausiu būriu, su „Kertam Kampą“ bičiuliais, kurių ne vienas atvyko pirmą sykį susipažinti su jiems nauju žygio formatu. Kaip ir galima tikėtis,… buvo daug daug klegesio su pasikrykštavimais (juk mes kitaip nemokam) ir foto pozuočių. Atsidūrę nosimis į pirmą stačią kelio atkarpą, ėmėme pūkšėti į viršų, ir čia iš lyg iš niekur išdygusio bendražygio kuprinės mums suskambo „Angelai“. Užsliuogėme beveik šokio žingsniu. Kadangi atvykdami matėme pakeles, apstatytas grybautojų automobiliais, kurį laiką rimtai svarstėme žygio kelią kartkartėmis „pamesti“ dėl kringelių po mišką. Tačiau netrukus mūsų dėmesį patraukė kiti, nepataisomiems gamtos ir kelio vaikams, žavūs dalykai. Pirmiausia tunelis, į kurį reikėjo leistis stačiu keliuku. Nors ir šlapias, bet su gera akustika. Ne vienam ir pabraidyti teko, kertant upelį, į tunelį tekantį. Toliau trasą tiesiog „užgriuvo“ obelys su rudeniniu derliumi. Kokių tik obuolių neprisiragavome! Perropoję kelis piliakalnius, toliau žengėme besigrožėdami Nemuno pakrantėmis. Žinote, to krašto žvejai turi ypatingą savybę – prisiręsti suoliukų vidury upės. Tokių mačiau tiek, kad net skaičių pakelėje pamečiau. Dar mačiau didžiulę Coca-Colą…apjuostą spygliuota tvora. Antrajame kontrolės punkte šampanu aplaistėme bendražygio Andriaus tūkstantąjį įskaitinį kilometrą, ir patraukėme toliau. Jau su daina „Ilgas kelias“. Panemunės pievos gerai iki pažastų pašventino išbujojusiuose dilgėlynuose. Kai pasukome atgal, link „civilizacijos“, pievas peizaže kartkartėm keitė kopūstų laukai su jurginų pakraštėliais. Žengdama plento pakele, išskaičiavau dar vieną įdomų dėsningumą – tik kas penktame pravažiuojančiame automobilyje sėdėjo nešviesiaplaukė dama. Faktas neesminis, bet pramoga gavosi tikrai gera. Rugsėjo šeštadienio oras išpuolė pavyzdinis, o žygis įgavo subtilų muzikinį atspalvį.. tokie man patys pačiausi… Savo edukaciniu/romantiniu žingsniu keliavę, košės finiše jau aišku negavom, bet su taip nuostabiai pablūdusia kompanija susirankiojome trasoje išbyrėjusiuosius ir vakarą sočiai uždarėme šašlykais. Paskutiniame kontrolės punkte mums žadėjo kitų metų trasą vesti per jau baigtą statyti didįjį pėsčiųjų tiltą, o mes savo ruožtu pažadėjome kitąmet atvežti autobusą, pilną tokių pat nuostabių kaip mes…

Kamilė

Su tokiu būriu gali nors ir užsimerkus eiti – srovė nuneš
Startui pasiruošę
KK divizija
Gausus būrys
Žygiuojame
Grožimės vaizdais
Piliakalniai
Išėjau
Išradinga markiruotė
Su tokia markiruote tikrai nepaklysi
Kertam Kapmą visur ir visada
Kopūstų laukai
Lengvų kelių neieškom
Skanaus