Ketvirtasis Pasaulio istorijoje „Kertam Kampą“ Džambulo žygis pralapsėjo sausio 16-17 dienomis. O lapsėdamas nešė visą puokštę pojūčių ir emocijų – manau, daugelis lapsėjusiųjų sutiks. Buvo VISKO: krykštavimo, nedrąsių dainų, pokštų; labai daug saulės ir arbatos, dar daugiau sniego; kartkartėm mažokai temperatūros laipsnių ore ir daugoka beveik čili pipiruose išvolioto vėjo; pasakiškai atvirutiniai vaizdai ir daug daug daug daaaauuuuuug kilometrų. Daug klampojom vėžėmis, miškų takais, brūzgynais ir visokia kitokia bekele, traškinom ežerus dengiantį ledą, kojas mirkdėm lūžinėjant aukštapelkę žiemai užkoncervavusiam ledui (lai miegantys josios gyventojai atleidžia KK „berazūmiams“ už sutrukdymą) 🙂 Estetinį susižavėjimą keitė šalčio drebuliukas po nedidelių pertraukėlių, raitėsi rankų ir kojų pirštai, stojus tamsai, klampotojus užklojo kiek daugiau rimties ir šiek tiek niurzgesio. TAČIAU. Alinantį nuovargį tiesiog švystelėjimu nubraukė svetingas Guntauninkų glėbys: žolelių arbata, dangiškieji cepelinai bei pirtelės ir krosnies šiluma greit užspaudė išsunktus Džambulistų kūnelius. O kitą rytą, prisikirtę nesvietiškai gardaus ir sotaus guliašo, nuovargio jau nejautėme, ir ištvermės žygis prasidėjo tarsi iš naujo: skersai-išilgai išmaišėme pelkę, žingsniais išmatavome aukštos įtampos linijos laidų ilgį, pasilabinome su gerais draugais pasieniečiais, dargi kalendoriukų padovanojome. Tradiciškai alaus bokalai ore draskėsi jaukioje ir svetingoje Didžiasalio snarglinėje. Žygio metu ištikimąją palydovę Kubą visai netyčia beveik išmainėme į josios gentainį, vėliau šiek tiek primiršome besišildančią prie svetingųjų Rubelninkų Bendruomenės namų pečiaus, ir dargi nuo bandos karvių dabojom. Bet ši ištikimoji Džiambulų palydovė trasą įveikė lygiai taip pat sėkmingai kaip ir visi kiti, ir netruko įsitaisyti autobuso bagažinėje, nes „gi jau važiuojam namo, ania??“.
Pasakysiu jums: neveltui pats pirmasis Džambulas dar ir Zombulu buvo pravardžiuojamas. Tai kasmetinis Žiemos Iššūkis numeris SUPERVIENAS! Šių metų formulė 46+23 km kuo puikiausiai privertė kaktomūša susiremti su savo „nenoriu! nebegaliu! šaaaaaltaaa…šššlaaaapiiiaaaaa…“ ir visai kitais „ne“. Išbandyti save ir draugą rekomenduojama visiems ir kiekvienam.
Kamilė
