2016.06.24 – Apžvalginė Joninių ekspedicija „Lenko Jarka ir Geldapė“

Šių metų KK Joninės išpuolė netradiciškai karštos ir sausos, bet tradiciškai lenkiškos. Tačiau šįkart 16 baidarių pasiryžo avantiūrai: irklais išmatuoti dar nelankytas Jarkos ir Geldapės vagas. Visos trys šios tiriamosios Joninių ekspedicijos dienos buvo labai skirtingos – kiekviena su savais iššūkiais ir siurprizais, tad nuobodžiauti nebuvo kada. Penktadienis, pirmoji diena, buvo skirta Jarkai. Upė jau startuojant kėlė įtarimų, kad diena bus… įdomi. Griovį primenanti vaga ton pusėn, kur turėjome plaukti, kiek akis užmatė, buvo prižėlusi ir užkritusi šakomis. Iškart nesimatė tik, kad joje trūko bent gero pusmetrio vandens, o dugnas gan gausiai padengtas dumblu. Greitai supratome, kad visiems teks sušlapti ir pasiniurkdyti nevisai skaidriame vandenyje tarp žolių. Kai pagaliau kliūčių ruožai baigėsi, Jarka nuvingiavo aukšta pieva. Vaga vis siaurėjo, kol galiausiai nebegalėjome suprasti, ar dar yra, kuo plaukti. Tačiau tokie iššūkiai nuotaikos negadino – netgi atvirkščiai – mumyse atbudęs vidinis Magelanas nekantravo pamatyti, kas laukia toliau. Atradę platesnę upės atkarpą, joje būtinai priguldavome sušlapti ir atsigaivinti nuo alinančios saulės. Ilsėdamiesi prie karvių fermos, navigacijoje peržvelgėme likusį maršrutą: ką gi, nors likęs dar geras galas, bet upė netrukus išplatės. Visgi išplatėjimas džiaugsmo fontanų nesukėlė, nes… nebuvo pakankamai vandens tiems fontanams kilti. Tas pats žemas vandens lygis krantams nutolus upę paliko lyg šlapią itin akmenuotą žvyrkelį. Toliau apie plaukimą nebebuvo nei kalbos: ėmėme bristi, tempdami baidares greta, lyg pabėgioti išvestus augintinius. Taip gimė naujas KK žodyno terminas: „baidaringas” – nešimas, vilkimas, stūmimas ir visokia kitokia transportacija, išskyrus plaukimą; arba kitaip tiesiog ne vandens žygis baidare, o SU baidare. Tikrai nenuliūdome, kad buvome surinkti ir parvežti atgal į kempingą prie ežero, likus bene 10 neįveiktų iš 20-ies numatytų dienos kilometrų. Tačiau vienas pilnas ir trys pusiniai ekipažai vis dėlto įveikė visą dienos normą. Vakaronė palapinių miestelyje tikrai neužsitęsė; dienos nuovargis greit po vakarienės daugelį išguldė į palapines. Ryte nedrąsiai rengėmės Geldapės šturmui. Visi tyliai tikėjomės, kad vandens jau bus daugiau. Ir dideliam mūsų džiaugsmui, netrukome įsitikinti, jog Geldapėje „baidaringo“ bus daug mažiau. Upė irgi vingiuota, bet kur kas platesnė, pasitikusi mus naujomis pramogėlėmis – slenksčiais. Tokių „laiptukų“ perlipti teko tikrai ne vieną. Galėjome pasigrožėti vandens lelijomis, Geldapės miesteliu bei plačiomis pievomis, kuriose neretai ganėsi ištisos karvių šeimynos. Plaukimas buvo kur kas smagesnis, tačiau užkepinti saulės, stabtelėjome po vienu tiltu, po kuriuo susitelkė visas baidarių kamštis, ir trumpas poilsėlio stabtelėjimas virto neplanuota pietų puota ant vandens, ir dar su dainomis. Vėliau neblogai pavingiavus lenkiškų ganyklų plynėmis, mūsų laukė improvizuotas SPA vandeninis masažas – užtvanka, per kurią persinešdami baidares, įšokome pastovėti po krintančiu vandeniu. Antrąją dieną „atkabliavome“ iki jau KK vėliava papuoštos laukinės stovyklavietės dar ankstyvą vakarą. Kadangi tądien jėgų visiems dar buvo likę, vakaronės programa su dainomis, keliautojų sangrijos išradimu bei maudynėmis išsitęsė iki išnaktų. Sekmadienį visi susikėlė net nežadinti, o po prabangių avinžirnių pusryčių netruko susipakuoti ir nekantraujančius raudonuosius plastikinius žirgus vėl suleisti į vandenį. Geldapė toliau vingiavo pievomis, periodiškai pasiūlydama vis rimtesnę užtvanką, nuo kurios „nušokti“ baidare jau niekam minčių nekilo. Gaila, kad krantu baidarininkus užvijusį emocionalų išraiškingos mimikos asilą tematė vos pora ekipažų, tačiau karvių jaunikliai uodegomis draugiškai mojo visiems ir kiekvienam. Artėdami prie civilizacijos, papuolėme į visai kitokio charakterio upę, kurioje jau voliojosi nemažai akmenų, o krantus vėsuma gaubė medžiai. Plaukimą baigėme maudynėmis prie žavaus medinio pėsčiųjų/dviratininkų tilto. Prausdami ir pakuodami baidares, sulaukėme ir visas dienas pirmavusio sportininkų ekipažo, kuris buvo spėjęs finišą praskrieti, ir galiuką kelio turėjo parirkluoti prieš srovę. Kaip ir kitomis dienomis, jie parplaukė su piktai plasnojančia gulbe priešaky. Tuomet sekė ilgos atsisveikinimo, atsiglėbesčiavimo ir atsimojavimo procedūros, ir galiausiai pamažu ekipažai, susipakavę į vėl ratuotas transporto priemones, apleido Geldapės apylinkes… Tiriamoji žvalgybinė ekspedicija „Lenko Jarka ir Geldapė“ tikrai nebuvo lengva, tačiau labai nuotaikinga ir neabejotinai pavykusi. Šelmis Jonas pramogų šiemet kaip niekada nepagailėjo!

Improvizuotas SPA
Išganingojo pirmosios dienos finišo tiltas
Jau pradžia žadėjo nenuobodžią dieną
Jau pradžia žadėjo nuotykius
KK rezidencija dviems pirmosioms nakvynėms
Laukinė KK stovykla bunda
Laukinė KK stovykla vakaroja
Nežinia dėl tolimesnių metrų
Pasivaikščiojus su baidare galima ir be baidarės plaukti
Priešstartinis jaudulys
Užpelkėję Geldapės krantai įspėja apie artėjančią užtvanką
Vakaro ramybė stovykloje
Viena iš baidaringo ypatybių – bent vienas ekipažo narys brenda
Puota tilto pavėsyje
Startuojame tiesiog nuo tilto
Trečioji plaukimo diena pažėrė netikėtų kliūčių