Asta Simonaitienė
Lietuva impizavai. Trečiasis etapas ir paskutinysis rudens žygis. Savaitgalis rudeniškai ūkanotas, bet be lietaus ir vėjo. Kadangi nuo Priespaudos pajudame kaip įprastai, tik 18 valandą, tai Stanelius, kuriuose užbaigėme antrąjį etapą, pasiekiame pakankamai vėlai. Kaip grybai po lietaus „dygsta“ palapinės, spragsintis laužas šildo, vienija ir ramina. Miegoti nueinu be entuziazmo, nes laukia mažytis iššūkis. Pamiršau miegmaišį. Neabejotinai būtų prizinė vieta pagal pamirštų daiktų sąrašą. Bet ačiū Rimantei, kuri paaukojo savo miegmaišio įdėklą bei papildomą striukę. Dar naktį patikrino, ar kvėpuoju.
Ryto kava sušildė ir nakties nepatogumai buvo greitai pamiršti. Papusryčiavus ir iškeliavus darėsi vis šilčiau. Žavėjo Žemaitijos kalvelių grožis, nors ir matinis, bet unikalių raštų dangus. Laukų tylą sudrebindavo mūsų juokas. Skubėti niekur nereikėjo, žinojome, kad nakvynės vietą pasieksime dar su šviesa. Kai ėmėme dairytis kur įsikurti, iš savo sodybos išėjo vietinis gyventojas Zigmas. Leido apsistoti jo laukuose, Vilmiui aprodė savo ūkį, vištas, tarstelėjęs „matau, kad tu ne bomžas“. Davė vandens, netgi lauktuvių įdėjo. Keliuku, šalia kurio jau stovėjo palapinės, pravažiavo dar du vietiniai gyventojai, dainingi pusbroliai Antanas ir Vidas, su kuriais labai maloniai pabendravome. Vienas iš jų atvežė sausų malkų, kitas – nuvežė iki parduotuvės.
Antrą naktį jau turėjau miegmaišį, tad į savo pūkų karalystę pasinėriau anksti ir su malonumu. Girdėjau nuo laužo sklindančias dainas, jaučiau, kad ten gera ir linksma, tačiau nuovargis ir miego trūkumas vertė rinktis miegą.
Pusryčiai, kaip ir šeštadienio vakarienė, buvo labai labai skanūs. „Maistininkės“ Sigutės meniu vis tobulėja bei stebina įvairove. Pasistiprinę ir išgirdę Vado „dvi minutės“ tęsiame savo žygį. Rytas paskendęs rūke, tad išryškėjusios aprangos ir kuprinių spalvos tik pagyvina kraštovaizdį.
Apie antrą valandą pasiekiame Vembūtus, ten ir baigiame savo trečiąjį žygio etapą, kurio metu nuėjome 38 km.
Ačiū Daliui už organizavimą, kantrybę, gerą nuotaiką, juokelius bei visiems bendražygiams už tai, kad esate.
P.S. Pamiršau paminėti, kad šįkart keliautojų buvo septyniolika.
