Asta Simonaitienė
Lietuva impizavai. Antrasis etapas. Du tūkstančiai dvidešimt penktųjų spalio 10-12. Dvidešimt keliautojų Salantuose tęsia žygį. Atvykstame vėlyvą vakarą ir gerų emocijų kupini, didelėmis kuprinėmis nešini, panyrame į Žemaitijos krašto sutemas. Laukia vos vienas kilometras iki „Gaidžio lizdas“ stovyklavietės, kuri pasitinka mus pasipuošusi šventinėmis girliandomis, tarp medžių įtaisytais hamakais bei vakaro ramybe. Be abejo, mes tą tylą kiek sudrumsčiam, arba pozityviau žiūrint, įnešame gyvybės į po vasarinio antplūdžio ramiai besiilsinčią stovyklavietę. Į kurią glėbiuose atsinešam malkų, maisto, daugybę gerų emocijų ir net tortą. Kadangi reikia paminėti praėjusius Vado ir Marijos gimtadienius.
Ryto „karštas vanduo“ kiek sunervina, nes keltis visai nesinori, tačiau prasidėjusi diena atneša daug gerų įspūdžių. Rytinis apsilankymas Orvidų sodyboje, besiklausant Liudviko pasakojimų iš pirmų lūpų, nepalieka abejingų. O skulptoriaus Mindaugo, pas kurį svečiavomės per pirmąjį žygį, atvykimas su Aleksandrijos dovanomis, suteikia daug netikėto džiaugsmo. Tik žinoma, turime skubėti, nes šeštadienį suplanuota nueiti trisdešimt kilometrų. Ir reikia nepamiršti, kad Daliaus kilometrai visad ilgesni, tai nueiname beveik trisdešimt devynis, jei kalbėti apie tuos tikruosius. Teko ir tiltuką pasidaryti, ir per purvynus bei pelkes klampoti. Kaip visada. Tačiau širdį glostė ir akis bei ausis malonino rudeniškos spalvos, po kojomis šlamantys margaspalviai lapai. O skonio pojūčiai buvo patikrinti palengvinant pakelės obelų nusvirusių šakų naštą. Ypač, kai šiemet daug kur visai nėra obuolių.
Vakaras buvo ne tik su mielais pašnekesiais prie laužo, bet ir su dainomis, eilėmis, net maldomis. Taip ryte sakė, nes aš pati nedalyvavau, kadangi pasirinkau miegelį vietoj vakarojimo.
O gerai išsimiegojus sekmadieninis šūksnis „karštas vanduo“ jau žymiai mieliau nuskambėjo. Rytinė košė, paskaninta jau paskutinėmis šio sezono pakely surinktomis voveraitėmis, suteikė naujų jėgų tęsti žygį. Sekmadienį orai keitėsi, mainėsi, kliuvo ir saulės, ir vėjo, ir lietaus. Ryte aplankėme šaltojo karo muziejų ir turėjome išskirtinę ekskursiją, kur pamatėme ne tik tradicinę ekspoziciją, bet ir įprastai nelankomas vietas.
Iš viso per savaitgalį įveikėme 54 kilimetrus ir žygį baigėme Staneliuose, kaip ir buvo planuota. Pasigrožėjome apylinkių panorama iš Siberijos ir Jogaudų apžvalgos bokštų, praėjome Liepijų ir Šeirės pažintiniais takais, įspūdingu Platelių miesteliu bei miškais, laukais, pievomis, takais, takeliais, keliukais ir asfaltuotais keliais.
Su nekantrumu laukiu trečiojo etapo.
