Rugilė Pranculytė
2025 m. liepos 25 d., penktadienį, apie 22 val. apleistos Guntauninkų fermos galerijoje įvyko penkioliktoms KK metinėms dedikuotos parodos atidarymas ir sykiu uždarymas. Svečiai vaišinosi kelionių svaigulio įkvėptu gardžiu gėrimu Kertamkampotas© bei Kertamkampotas nealkoholinis© ir aptarinėjo aukščiausio lygio meno kūrinius, dalies kurių daugiau niekam ir niekada nebeteks išvysti.
Patalpoje tolygiai pasiskirstę kūriniai kvietė prisiminti penkiolika kampų kirtimo metų, kuriuose buvo visko – sunešiotų batų, gardžių skilandžių, surūdijusių vietovardžių ir įtampų. Kiekvienas kūrinys, įkūnydamas KK bendruomenės įvairovę, atspindėjo vis kitą laikotarpį bei meninį žanrą, ir iš užmaršties gaivino laiko verpetuose paklydusius kampus. Erdvę papildė gyvi Guntauninkų laukų paveikslai į kuriuos norint buvo galima įlipti pro skyles sienose. Tiesa, kadangi renginys įvyko vakarui jau įsibėgėjus, svečiai įvertinę savo galimybes pro langus nelipo. Nepaisant to, šventės metu fone nuolat girdėjosi čežančių stiklų ir krintančių plytų garsai, buvo apgadintas meno kūrinio dalimi buvęs gaublys.
Parodą vainikavęs magnum opus – „Tėvo portretas“, vaizduojantis samanų prikimštą, nuovargio nukamuotą KK vado veidą. Iš pirmo žvilgsnio jo akyse pastebima kančios kibirkštis kelia klausimą – kam visa tai? Vis dėlto ilgiau pabuvus su „Tėvo portretu“ personažo akys persimaino, bylodamos apie laisva valia ir savanoriškai priimtus pasirinkimus. Portretas ima tarytum šmaikščiai šypsotis – efektas, atrandamas ir genialiojo Leonardo Da Vinčio „Džokondoje“, kuriam be jokios abejonės gali prilygti ir „Tėvo portretas“. Vertės šiam kūriniui suteikia dramatiški jo gyvenimo kontekstai – sakoma, kad būta pasikėsinimų jį sudeginti. Gerų žmonių dėka portretas buvo išsaugotas, tačiau slepiamas – iki pat pasirodymo parodoje kūrinyje užfiksuotas daugiaprasmes KK vado akis matė tik vorai, gyvenantys KK malkinės sandėliuke. Galima pasidžiaugti, kad didžiąją dalį savo gyvenimo prabuvęs tamsoje kūrinys neprarado paveikumo ir galios – parodos metu buvo pastebėtas bent vienas lankytojas, besimeldžiantis šiam portretui.
Atsispiriant nuo Rolando Barthes‘o „autoriaus mirties“ koncepcijos ir siekiant išryškinti performatyvią tapatybių steigimo prigimtį, parodoje sąmoningai nebuvo minimi kūrėjai – atidaryme/uždaryme dalyvavusiems svečiams tai tapo savivokos išbandymu, kadangi dalis jų patys pasirodė esantys eksponuojamų kūrinių ar jų dalių autoriai.
AČIŪ visiems KK bendruomenės nariams – šios parodos kūrėjams.
Kūrinių sąrašas:
- Ženklas. Rekontekstualizacija. XX a. II pusė, metalas.
- Ribos fenomenologija. 2025, gore-tex, vibram ir kt.
- Saugos ir jėgos įtampose. 2025, metalas, plastikas, poliesteris.
- Kelionės natiurmortas. XXI a. po Kr., metalas, plastikas, poliesteris.
- Aplink pasaulį per 5475 dienas. Vis dar kuriamas, popierius, plastikas, metalas.
- Dešimtmečio dėžė. 2015, medis, metalas, išgertos bonkės.
- Tėvo portretas. 2021, fotokopija.
Kviečiame pasidairyti po virtualią KK15 parodos galeriją.
