Asta Simonaitienė
Balandžio ketvirtosios vakarą, penktadienį, į Mokslų akademijos keliautojų klubą ėmė rinktis pačio įvairiausio amžiaus ir įvairiausių profesijų žmonės. Kas gali būti tarp jų bendra? Be abejo, kad žibančios akys, noras išgirsti ir dalintis, kai tema- žygiai ir kelionės.
Vyko ketverius metus trukusio žygio Tėvynės pakraščiais, skirto keliautojo ir geografo Rimanto Krupicko atminimui, pristatymas. Kai vienam žygy pasienietis mūsų paklausė, kokia gi nauda iš mūsų žygių Lietuvai, su humoru vis prisimindavom tą frazę. Besiklausant Daliaus su Sabina bei kitų bendrakeleivių, ekrane besisukant vaizdams, galvoje sukosi mintys su atsakymu. Lietuvą kuria ne tik gamta, bet ir žmonės.
Keliaudami Lietuvos pakraščiais sutikome be galo daug gerų žmonių. Šiuo metu dominuojančios žiniasklaidos priemonės paprastai jų nepastebi ir neatskleidžia.
Tai šis vakaras man ir buvo toks, kur susirinko žmonės, kuriems tikrai nesvetima ekologijos tema, kuriems vaizdingos reklamos neugdo vartotojiškumo jausmo. Nes tai žmonės, mylintys gamtą ir besijaučiantys jos dalimi ar tiesiog svečiais, gebančiais prie jos prisitaikyti.
Miela buvo dar kartą prisiminti tas žavias akimirkas, po pristatymo su bendraminčiais pasikalbėti prie arbatos puodelio.
Labai ačiū už suorganizuotą renginį, geras emocijas, pažadintus prisiminimus. Dėkinga Daliui su Sabina, Linoretai, Renatai ir visiems visiems kas buvo kartu, organizavo, prisidėjo, palaikė, domėjosi ir džiugino.
O dabar neformaliosios dalies pristatymas.
Vėlyvą penktadienio vakarą, po Tėvynės pakraščiais žygio pristatymo, kupini šilčiausių emocijų, skubame į Guntauninkus. Ten mūsų laukia šeštadieninis plaukimas Kiauna. Orų prognozės stebuklų nežada, po tokių šiltų dienų sugrįžta lengvas sniegelis su minusine nakties ir ryto temperatūra. Be abejo, kad orai mums nekelia rūpesčių, ypač, kad per tą pusdienį pasikeitė beveik visi keturi metų laikai.
Vakaras burbuliuojančiame šiltame kubile su šašlykų aromaterapija šalia. Su kuriamais ateities planais, šokiais ir, žinoma, juoko terapija. Per tuos ketverius metus apsišlifavome lyg šeimoje, tad kartais ir suprasdavom vienas kitą be žodžių, nebežeidė jokie draugiški pasišaipymai, o kaip tik kėlė nuotaiką. Turėjome daug bendros patirties, linksmų, tik mums suprantamų prisiminimų ar nuotykių.
Jaučiu tik miego trūkumą, nes vakaro ir nakties laikas skriejo lyg stipriai skubantis laikrodis.
Nuotraukos Andriaus, Astos ir Remigijaus.
