O dabar visa tiesa apie KK talką, be pudros ir piaro.
Beveik tris dienas Guntauninkuose siautėjo grožio ir jėgos harmonija. Nu gi kožnas žiną, ka nėra nieką šustriau, kaip žiopsot į dirbantį žmogų. O be jėgos, nebus to grožio. Į Kertam kampą pavasario talką susirinko kaip reta daug naivuolių. Anie nežinojo arbe buvo tiek užliūliuoti vado reklaminių tekstų, kad pasimovė ant klastos ir atvažiavę pakliuvo į tikrą darbo – priespaudos stovyklą. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse! Nuolankieji gavo daugiau kvalifikacijos reikalaujančių ir lengvesnių darbų. Pvz laipiojo po obelis ir su elektrinėmis žirklutėmis ieškojo obuolių. Neradę, iš pykčio karpė šakas. Bijantys aukščio ėjo lažą dažydami taburetės (ar jums nekyla įtarimų kam DI amžiuje reikalingos taburetės?). Dar buvo virinamos šakos medžiui. Aha, vienas su virimo aparatūru ir tokiais baisiai tumsiais akiniais nuo saulės, virino metalinio medžio šakas. KosTmosas! Daugiau nieko nežinau, nes nebuvau nuolankus ir su kitais buvau nuvatytas prie upės.
Tai va, tie, kas tik atvažiavę bandė priešintis „nu ir nafig, aš nedirbsiu“ greitai atsidūrė prie Eufrato (primenu, kad Guntauninkai, lietuvių civilizacijos lopšiu tapo dėl savo geografinės padėties kaip Tarpupis tarp Tigro ir Eufrato, kaip čia tarp Svylos (liaudyje žinomos kaip Slyva) ir Audenėlės. Karoče, gali sakyt „Tarp Slyvąs ir Audinės“. Tai žodiu, prie Audinės baudžiaunininkams buvo greitai įteikti pjūklai, kirviai ir liepta tvarkyti džiungles. Ir po upę braidėm, ir šakas visokias tūsinom, žodžiu, tiek malkų priskaldėm… Ale Audinės pakrantė tapo padabnesnė in Tigrą. Galės ten dabar palmės augti.
Kai jau baudžiauninkai ėmė tiesti nugaras, į saulę galvas kelti ir kitaip bušavoti, apdairiai buvo pasiūlytas Juzytės kugelis iš Juliaus skustų bulvių. Taip, gavę maisto naivūs juodadarbiai vėl nurimo ir pasirašė ant tolimesnio darbo iki sutemų. Vadas moka valdyti minią. Ai, daug dą visokių baisybių vyko tuos Twin Guntauninkuos. Ale kitų dienų vadas vėl meistriškai sužaidė liaudies jausmais. Kaip sakant, duonąs ir žaidimų. Iškėlėm vėliavą, keletą inkilų pypautojams o dar Sabinos kopūstų troškinys… Ai, in kų padabna, nei kaip žmogui apsakyt… Baudžiaviniai ne tik nuo dūšiąs atidirbo, bet dar ir savą noru iš namų keptuvių prisivežė. Tas petelnes vadas kalė ant gryčiąs sienos o visi žiurėją ir ploją. Kaip jums toks vaizdelis? A tas batų mėtymas metalinian medin… Visiška vachanalija (nežinau kų reiškia, ale taip fantasmagoriškai (irgi nežinau reikšmės) skamb. Ir būrai baudžiauninkai visus vargus pamiršo. Patenkinti, linksmi. Visas vakar skriaudas pamiršę. Žiūriu ir dyvyjuos, visi viskuom patenkinti… Ir aš garantuoju, kitų rozų vėl dešimtys lips ant to paties grėblio. Nebepasakosiu vyską, kas ti dą buvą, nes tai gali būti panaudota prieš mane.
