Asta Simonaitienė
Taip jau nutiko, kad visai netikėtai šeštadienį atsidūriau KK keliautojų namuose. Pavasarinėj tradicinėj talkoj. Prie nemažos minios darbštuolių prisidėjom po pietų. Kas grėbia, kas pjauna, kas geni, kas veža, kas namelį ar aplinką tvarko. Bet darbo turi visi. Dykaduoniavo tik du šuniukai. Mėgavosi savo privilegijomis pašildyti pilvus prieš saulutę šalia besidarbuojančių. Kai daug rankų, tai rezultatai buvo žymiai greičiau apčiuopiami. Storos kaladės virto malkomis ir ant rankų panešiotos dailiai gulė į rietuves. Genimi medžiai irgi pastebimai gražėjo, kaip moterys po kirpyklos. Tujų tvorelė dailėjo po žiemos pažadintų grėblių ir darbščių rankų pagalba. Karutis kursavo lyg maršrutinis autobusėlis. Nudažytos kėdės džiūvo vėjo kutenamos.
Vakaras kaip ir priklauso. Su daug maisto, gėrimų, juoko ir atsipalaidavimo pagal kiekvieno supratimą. Kas šildėsi pirty, kas kubile, kas prie prie ugnelės ar židinio.
Sekmadienio rytas aušo nors ir su saule, bet šaltokas ir vėjuotas. Todėl rytinę kavą gerti rinkausi kambary šalia spragsinčio židinio. Ir pagaliau maloniausia savaitgalinės talkos dalis. Tai tradicinis vėliavos keitimas ir kėlimas. Po jo inkilų kėlimas, keptuvių kabinimas ir sunešiotų batų garbingas palydėjimas į užsitarnautą poilsį.
Neturiu statistikos, kiek dalyvavo žmonių. Mano supratimu, gal apie 30. Ir visus vienijo ta bendrystė bei noras, kad keliautojų namai ir liktų ta vieta, į kurią visada norisi sugrįžti. Labai ačiū Sabinai ir Daliui. Pirmiausiai už tą gebėjimą pritraukti žmones, kad jie patys norėtų dirbti bei džiaugtis tais rezultatais. Dar pamiršau paminėti, kad pietums rikiavosi eilė prie dieviškos Sabinos kopūstienės. Ačiū ir už ją. O visiems kitiems už tai, kad buvote, kad gražu buvo žiūrėti, kaip dirbote, kad juokinote, vietomis net ir kandžiais pasišaipymais. Kitos emocijos išsitrynė, liko tik smagus prisiminimas apie gerą savaitgalį, kurį kiek pailiustruosiu dalele nuotraukų bei keliais vaizdeliais. Kažkodėl beveik neturiu šeštadieninių. Gal skubėjau atidirbti už penktadienį bei tą praleistą šeštadienio pirmą pusdienį. Nes ryte dar nežinojau, kad važiuosiu. Ačiū toms aplinkybėms bei žmogui, jas taip pakreipusiam, nes savaitgalis užskaitytas kaip mielas ir prasmingas.
