Asta Simonaitienė
Kai auksinis ruduo mums spalvas dovanojo,
Geri orai lepino ir lietus net visai negrūmojo,
Kuprines užsimetę žygiuoti ir vėl mes išėjom,
Žygį baigus ilgai dar išsiskirt nenorėjom.
Spalio ketvirtosios vakarą iš skirtingų Lietuvos kampelių į Bieniūnus suvažiuoja vieni kitų ir vėl pasiilgę penkiolika keliautojų. Iš Joniškio, Kazlų Rūdos, Kauno, Panevėžio, Sidabravo, Vilniaus. Jau trisdešimt aštuntąjį kartą, keliaujant mūs tėvynės pakraščiais. Priešpaskutinįjį. Kilometrų daug nenumatyta, nes nebėra kur skubėti. Penktadienio vakare lengvas pasivaikščiojimas iki nakvynės vietos, laužas, pašnekesiai ir ramus miegelis. Šeštadienio rytas saulėtas, kvapni ryto kava, lengvi pusryčiai ir malonus ėjimas, džiaugiantis rudenėjančia gamta. Daug daug poilsio pertraukėlių ir kaip visada skambaus juoko. Iš anksto suplanuota nakvynės vieta ir turėjimas daug laiko leidžia dar labiau mėgautis ėjimu be jokių rūpesčių. Mums. Vadui gal ir trūko nuotykių, intrigos. Užsukam į Visagino AE teritoriją. Pasidžiaugiam gražiu jos atspindžiu baloje.
Nakvynės vieta Tumelinoje, šalia prieplaukos ant Drūkšių ežero kranto. Kvepia civilizacija- staliukai, pavėsinės, apšvietimas, o svarbiausia, kad didžiausias Lietuvos ežeras mūsų ruonių maudynėms. Apžiūrime basakojo Alekso muziejinius apartamentus, sulaukiame visaginiečio Antono vizito, kurio šilti ir įdomūs pasakojimai nuspalvina vakarą. Prieš miegą, be abejo, tradiciniai skaitiniai iš R. Krupicko knygos.
Naktis jau vėsesnė, o ryte kaip iš paveikslėlių virš ežero kylantis rūkas, vietomis jau baltuojanti žolytė bei apledėjęs tiltelis leido priminti, kad jau beveik įpusėjęs ruduo tuoj galinėsis su artėjančia žiema, o ne su pasiduoti nenorinčia vasara.
Papusryčiavę iškeliaujame. Laukia kampo kirtimas per pelkę. Vadas nedaugžodžiauja, džiaugiasi, kad kvepia kažkuo įdomesniu, tai morališkai nusiteikiam laukiantiems iššūkiams. Keliose vietose tenka pasinaudoti bebrų statiniais, kai kam tenka patirti purvo vonių kojoms nemokamas procedūras ir pelkė įveikta. Praeinam Tilžę ir Skirnoje penktadienį paliktus automobilius pasiekiame apie pietus. Atsisveikinti neskubam. Dalius su Remigijum padaro žvalgybą paskutiniajai šių žygių nakvynei kitą mėnesį. Pakeliui link namų dar stabtelim prie Tilžės blindažo. Ten atsisveikinam ir kupini gerų įspūdžių važiuojam namo. Remigijaus kilometrų skaitliukas rodė nueitą 41 km.
