Asta Simonaitienė
Talka įvyko. Gal ne tokia kaip kitos, ne grandiozinė, bet man ji buvo jauki, šilta, šeimyniška. Su mielais pašnekesiais, nevaldomu juoku, kubiliuko burbulais, šokiais kaip ankstyvoj jaunystėj iki šešių ryto. Norėjosi daug nuveikti, bet kaip visada, pritrūko laiko.
Labai ačiū Sabinai su Daliumi, puoselėjantiems tą Guntauninkų kaimo grožį, keliautojišką dvasią, bendruomeniškumo jausmą. Ačiū už rūpestį ir tai, kad nuolat primenat, jog tik šiluma ir gėriu reikėtų eiti per gyvenimą bei pasaulį. Ačiū Smiltutei už šypseną, nuoširdumą, pokalbius. Ačiū mano draugei Ramintai, su kuria nuo penktos klasės atsisėdom į vieną suolą ir iki šiol tiek džiaugsmais, tiek vargais dalinamės. Ačiū Linui už ištvermę ir kad kentė iki paryčių mūsų parinktą muziką.
Ir Daliui su Pitu. Nors ir trumpai matėm, bet tie prakaito lašai ant kaktos vis iliustravo jo atliekamus darbus, kad Keliautojų namai gražėtų ir vienytų neabejingus jiems žmones.
