Žemyna Treiderė
2024 m. gegužės 26 d. svarbi ne tik tuo, kad turime eiti balsuoti, bet ir tuo, kad Kertam kampą su vaikais šį kartą šiek tiek pagąsdino Čiobiškio apylinkes.
Aš, kaip visada, vis bandau tėvus pripratinti prie „Laimingi kilometrų neskaičiuoja“, bet sunkiai gaunasi. Tik šį kartą aš ir pati nuoširdžiai nežinojau, kur eisime.. plius minus su žemėlapiu rankoje. Ir, manau, buvo visai neblogai! Ir Čiobiškio uoloje atsigaivinome, ir purvais paėjome, o kur dar kliūčių ruožai, puolantys uodai ir ant kojų lipančios skruzdėlės.
Ale sakiau, reikia pradėti taikyti Daliaus filosofiją apie prancmyles.. nes kuo daugiau einu su tėvais ir vaikais, tuo labiau matau, kad tėvams sunkiau nei vaikams.
Vaikai, jei jiems kas leistų – prabėgtų tiesiog visą tą trasą!
Na gerai, šiek tiek apie žygį. Susitikome 11val. prie Čiobiškio bažnyčios, pasidarėme bendrą nuotrauką iš oro ir jau galvojome eiti, tik staiga greitai įsuka automobilis ir mojuoja – palaukit! Puikiai, laukiam. Kol laukiam greitai įsuka dar vienas automobilis ir dar vienas! Taip staiga iš viso atsiranda 25 vaikai. Staigiai apmąstau padėtį ar tikrai užteks man tų kuprinėje esančių 28 čiulpinukų. Suaugusių neskaičiuoju, bet, matyt, teks pradėti ir tėvelius irgi kažkaip skatinti.
Pajudam. Taisyklė viena – nelenkti žygio vado, uoj, tai yra manęs. Tik dažnai tą taisyklę tenka priminti… nes labai jau skuba tie mūsų vaikai. Vienu metu ir supykstu truputį, tenka įjungti garsiakalbį.. nes priekyje bėgančių nebematau… O saugumas visgi svarbiausia!
Aplankėme Čiobiškio uolą, beeinant sutikom daugiau žmonių, kurie labai stebėjosi, kas čia vyksta, kodėl tiek vaikų čia eina. Vieni net pasidalino prožektoriumi, kad vaikai galėtų pamatyti uolos vidų.
Čia dar kartą suprantu, kodėl Pranculio sąraše ciklopas yra BŪTINAS. Nesvarbu, kur eini! Vat ko dar neišmokau, kad su vaikais reikia greitai sustoti pavalgyti. Ne po 4 ar 5 kilometrų.. o po 2 arba -geriausia – dar prieš žygį.
Nu bet nieko. Mokomės kartu! Kartu išmoksime ir bendrą stalą pasidengti ir bendruomeniškai pavalgyti. O kol kas pratinamės prie žygiavimo.
Ačiū visiems buvusiems, ačiū naujai sutiktiems, ačiū seniems veidams – gera matyti visus! Atleiskit, kas buvo ne taip, pasitaisysiu (arba ne), bet darau kaip moku (arba ne).
Noriu padėkoti savo vyrui Giedriui, kuris prižiūri „galiorką“, kad niekas nenuklystų, su juo nesusitinkam visai per žygius, bet be jo būtų sunku man ką padaryti!
