Saulius Pipiras
Jobanachiris (pagal [ne]wikipediją – ultra ilgų distancijų plaukimas baidarėmis non-stop parą(-omis), kuris organizuojamas po Kertam Kampą vėliava ir skirtas asmenims, kuriems galvose kaip ir viskas OK, tik patinka pasikankinti (moksliškiau – mesti iššūkį sau)).
Jobanachiris mirė.
Bent jau taip paskelbė jo krikšto tėvas, idėjinis vadas, variklis, puoselėtojas, renginio globėjų subūrėjas ir labai geras draugas Dalius Pranculis.
Prieš smertį Jobanachiris savo veteranus ir net debiutantus sukvietė į jubiliejinį, dešimtą, 223km pasiplaukiojimą Nemunu.
Man tai buvo… dešimtas Jobanachiris.
Pirmąjį teko pažinti vairuojant palaikymo mikriuką bei patį palaikymą.
Visi kiti suvartoti tiesiogiai, vairuojant dvivietę ar vienvietę baidares.
Trečią kartą Jobanachiryje į vieną baidarę susėdo tėtis ir dukra. Negaliu garantuoti už visus tėčius, bet nemaža jų dalis tikrai jaučiasi pakylėtai, jei jų dukros/sūnūs palaiko juos ir eina kartu daryti kokių tai [ne]sveikų nesąmonių gyvenime. Toma, aš esu laimingas.
P.S. lenkiuosi žemai visų Jobanachirių palaikymo komandoms. Be-jūsų-nebūtų-mūsų!
