Žemyna Treiderė
Ir nors jau ėjo balandžio 28-oji, – pavasaris perlipęs į antrą pusę, atidarėme Kertam kampą su vaikais sezoną. Nemeluosiu, užtrukome susitikti, bet kai susitikome stipriai jautėsi noras vėl sugrįžti būryje į gamtą. Prie Tapelių ežero susirinko maždaug 40 kūnelių iš kurių jaunausiai buvo 11 mėn! Džiaugsmingai pasveikinę vieni kitus pradėjus sezoną, laikrodžio rodyklės kryptimi pradėjome savo žygį aplink tris ežerus. Pirmasis, Tapelių ežeras, traukė suoliukais ir šašlykinėmis, bet mes ėjome toliau. Antrasis, Juodžio ežeras, mus pasitiko upeliu, tad vaikai galėjo išbandyti savo akrobatinius gebėjimus – aukų nebuvo, visi sausom kojom. Bet juk tiesiąja eiti neįdomu, tad Balžio ežerą apėjome prieš laikrodžio rodyklę, kad dar kartą sugrįžtume prie to smagaus upeliūkščio. Tik prieš tai dar susėdome užkąsti lašinių su obuoliais ir duona, bei pasidalinome kitomis turėtomis gėrybėmis. Kol vieni valgė, atsirado ir išsimaudyti ne savo noru sugalvojusių. Gerai, kad saulytė šildė – žygį visi baigė pilnai, nors ir basomis kojomis. Vado kepurė buvo vienas labiausiai trokštamų daiktų – tad dažnai pabuvodavo ir ant kitų vaikų galvos, nes Gabrielius, nors ir nenoromis, bet ja dalinosi. Žygį baigėme ten kur pradėjome – prie Tapelių ežero. Prie jo pabaigėme kuprinėse turimus skanumynus ir neatsispyrėme kojomis išbandyti pavasarinio Tapelių ežero vandens. O gaivuma! Niekas nenorėjo namo net ir po tų 6,5 km! Labiausiai pasikartojantis klausimas buvo „kada vėl susitiksim?“ Medus mano širdžiai!
