Dalius Pranculis
Žygis vyko birželio 9-11 dienomis. Keltąsa nusidriekė nuo Švendubrės kaimelio iki Kabelių kaimelio. Nužingsniavome apie 50 kilometrų per savaitgalį.
Pirma romantiška nakvynė buvo šalia Nemuno. Toks ramus vasariškas vakaras prie laužo ir lėtai tekančio Nemuno. Po dažnų susitikimų su Lietuvos upių tėvu, galutinai atsisveikinome.
Nustebino šalia Švendubrės, netoli Nemuno esantis paslėptas ir apleistas gana naujai suformuotas medinių skulptūrų parkas. Informacijos apie šį parką niekur nerasite. Dar vienas liūdnas pavyzdys, kaip gali būti įsisavinami ES pinigai…
Karštos dienelės pasitaikė… Žygiuojant savo pavėsiu itin gelbėjo Beržalapio, Raigardo ir kiti apylinkių miškai. Kampų kirtimai per pelkes ir augalų sąžalynus sugražino mus į lietuviškas džiungles.
Po šeštadienio žygio dienos įsikūrėme prie Latežerio ežero, tai kūnelius mirkėm iki aukščiausio atgaivos laipsnio.
Kaip visada, vis susitinkame su mūsų draugiškais pasieniečiais, kurie dažnai mus pasitikę šelmiškai paklausia, – ar kalbate lietuviškai?
Žygis skirtas geografo Rimanto Krupicko atminimui!
