Saulius Pipiras
Iš sąšaukos „Nei Lietuva, nei Gudija“ metodinio baidarininkų būrelio nario ataskaitos…
- Pirma diena. Saulėtas plaukimas.
Į Kertam Kampą keliautojų namus atvykome laiku. Šeštadienio rytą.
Su sąlyga, kad sąšauka startavo penktadienį, keliautojų namuose sutikome šviežius, šviesius, pailsėjusius, dienos žygiams pasiruošusius KK šeimos narius.
Į ryto mankštą nespėjome, bet gavome rytinės košės, kavos ir trumpą instruktažą: plauksime 10 prancmylių (apie 13 km) pramoginiu maršrutu Paliesiaus dvaras – Kelpučiai.
Gausų baidarininkų būrį suformavo 4 laivai, 3 Sauliai ir 4 damos.
* Kaip vėliau paaiškėjo – du Sauliai ir Leonidas, prieš tai pabuvęs dar ir Valentinu.
Vykstant į starto vietą mus lydėjo instruktorius Vygantas Vėjas. Trumpo sustojimo metu prie parduotuvės komanda pasipildė degalais bei kitomis išgyvenimui skirtomis priemonėmis. Instruktorius įsigijo jį iš minios išskiriančią rožinės spalvos priemonę.
Startas šalia Paliesiaus dvaro pratekančioje Kančioginos upėje.
Laivai sumerkti į vandenį, startinė kolektyvo foto, paskutinis gerb. Daliaus rankos mostas nuo tilto ir pramoginė iškyla prasidėjo. Įveikus kelis upės vingius, mus pasitiko vienas kitas nuvirtęs medis. Vienas iš tikrųjų Saulių (pagal pasą) ryžtingai nusprendė – šiandien būsiu tas, kurs lipa į gaiviai vėsų upės vandenį ir tampo baidares per kliūtis. Kaip vėliau paaiškėjo, kliūtys greitai baigėsi, tačiau Sauliaus ir Linos ekipažas nepasimetė ir patys prisipylė vandens į baidarę. Suprask kad netrūktų gaiviai vėsaus pojūčio. Nors balandžio 29-os saulė stengėsi, bet Sauliaus kūnas po braidynių darbinę 36.6 temperatūrą pasiekė gerokai po saulės laidos šiltoje keliautojų namų troboje.
Neilgai trukus prasidėjo pievinis Kančioginos kraštovaizdis. Upė vingiavo drėgnomis, pelkėtomis pievomis, kuriose virė paukščių gyvenimas. Jų pačių ir jų skleidžiamų garsų gausa džiugino nuo miesto metalinių „paukščių“ triukšmo besiilsinčias ausis.
Stebėti paukščių gyvenimą beveik netrukdė aukštaūgiai nendrynai ant upės krantų. Juos gerokai apgenėjo pavasarinio polaidžio metu kartu su upe sruvusios ledo lytys.
Kančiogina savo kelionę baigia Erzvėto ežere, kurs mus pasitiko gulbių būriais bei palankiu vėjeliu į nugarą. Besišildant saulėje bei užkandžiaujant vėjas nunešė mūsų kuklų laivelį prie Birvėtos.
Tai upė, gaunanti pradžią Erzvėto ežere. Dėl to kai kuriuose žemėlapiuose ji pavadinta Erzvėta.
Sulaukus nendrynuose užstrigusių kolegų, pramoginę iškylą pratęsėm Birvėtos upės atkarpa iki Kelpučių kaimo.
Šioje atkarpoje upė, tęsdama Kančioginos žemupio tradicijas, vinguriuoja pelkėtomis, pavasarinių potvynių užliejamomis pievomis. Galimai pirmieji šio sezono baidarininkai šioje upėje kėlė sumaištį bei nuostabą gausiam LT reziduojančiam paukščių pasauliui. Kas savo čiulbėjimu, kas sparnų mostais netrukdavo išreikšti gilų susirūpinimą netikėtais svečiais.
Šia upe yra tekę plaukti kelis kartus, kai nendrynai stovi pilnu ūgiu. Tai yra išlikęs įspūdis, kad plauki žaliai rusvu tuneliu ir matai tik dvi aiškesnes linijas – upės bei dangaus vagas.
Šįkart nendrynai, kaip jau minėjau, gausiai nugenėti pavasarinio tirpsmo ledų, atvėrė žymiai platesnį maršruto akiratį. Todėl ir Kelpučių kaimas pasimatė gerokai anksčiau, nei ankstesniais kartais.
O toliau jau buitis:
– skambutis KK Bolt tarnybai;
– baidarės švaros procedūros;
– saulės vonios ant medinio pėsčiųjų tilto;
– kolegų ekipažų sutiktuvės;
– teleportacija į keliautojų namus Guntauninkuose.
- Antra diena. Šlapias plaukimas.
Sekmadienio rytas prasidėjo įprastai. Švietė saulė, stipresni dvasia kūneliai nuo 8.00 šmirinėjo po keliautojų namų trobą ar kiemą, o 8.30 atėjo Dalius, įjungė TOP MEGA HITS kompaktą ir ryto programa užsisuko.
Besimėgaujant ryte kava bei nuostabia kopūstiene, dangus, atliepdamas prognozes, ėmė niauktis. Kartu su juo ėmė niauktis vandenininkų frakcijos entuziazmas dalyvauti antros dienos pramogoje.
Pirmos dienos kolektyvas subyrėjo ant akių. Kažkas prisiminė, kad reikia grįžti į miesto civilizaciją, kažkas vis dar nebuvo tikras ar jo kūnas po braidynių jau pasiekė 36.6 laipsnių šilumą, kažkam planus pakoregavo įtempta vakarinė bičiulystė su šunėku.
Ir tik Remigijaus Klajūno vadybinių gebėjimų bei Remigijaus Šiškausko įkalbinėjimų dėka pavyko suformuoti „rezervinę“, tačiau pilnos komplektacijos komandą – 4 laivai ir 7 irkluotojai.
Dalius: šiandien startas Svyloje nuo pirties ir plauksite iki Senosios Katinautiškės kaimo. Keliu iki jos 3 km, upe – apie 5 km.
Dalius: neretai prognozuojamas lietus aplenkia Guntauninkus.
Tai neaplenkė. Krapnoti pradėjo po 10 min. nuo starto ir po truputį perėjo į metodinį lietų. Ir gerai. Gerai, nes lietus ir 5-6 užvartos dviejų valandų plaukime leido mano ekipažui pasimėgauti kitokiu plaukimu.
Nors irkluotojų metodinis būrelis antrą dieną atsinaujino 71%, graži akcija „Darom“ buvo pratęsta. Šioje akcijoje ypatingai pasižymėjo Sauliaus ir Linos (pirma diena) bei Juozo ir Akvilės (antra diena) ekipažai.
Mūsų plaukimo programa baigėsi po Senosios Katinautiškės kaimo tiltu. Pasislėpę nuo lietaus laukėm atplaukiančių draugų, kai netikėtai ant kranto pasirodė maskuojančia apranga apsirėdžiusi žmogysta.
Susitikus mūsų žvilgsniams nudžiugo abi pusės – Dalius rado mus, o mes be skambučio sulaukėm TAXI.
O toliau:
– kubilo procedūros lendant saulei iš po debesų;
– keliautojiški košė-pietūs iš kazano;
– apsikabinimai atsisveikinant;
– teleportacija į miestą.
Ataskaitos pabaiga.
Ačiū, jei pasiekėte šią eilutę. Nuotraukos Daliaus ir Sauliaus.
