Akvilė Abraitytė
LOKACIJA: Guntauninkai ir jų apylinkės.
TIKSLAI:
1) Guntauninkų krašto kultūrinis, kulinarinis, gamtinis pažinimas;
2) paliegusių kūnų dresiravimas – minant dviratį,einant ar teliūskuojantis baidarėj;
3) savo ir matytų bei nematytų keturkampiečių sielų pažinimas.
ORGANIZATORIAI:
Kastytis – dviračių žygių vedlys, ekskliuzyvinių kelionių klubo ,,Ž999″ narys, atostogų metu – fryganas (ang. freegan), kam dar šis terminas negirdėtas – tai žmogus, kurio išgyvenimo strategija yra maisto ir buities daiktų paieška šiukšlių konteineriuose.
Kastytis (foto Akvilės)
Remigijus- pėstininkų būrio vedlys, orientacinių žaidynių sumanytojas, kūrybiška, poetiška siela, žmogus, užsiimantis intensyvia užkrečiančio juoko terapija, daug kam pažįstamas iš anksčiau kaip Ibizos vakarėlio duše iniciatorius.
Remigijus (foto Gintaro)
Dalius – sąšaukos sumanytojas, koordinatorius, talentingas sodininkas, kuris sodina draugiškumo, gerumo, tarpusavio supročio, toliarancijos, kelionių manijos, naujų patirčių, pažinimo, linksmybių daigelius, kurie patekę tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj ima ir subujoja, veši ir va rezultatas -daugiadienė sąšauka!!!! Bet apie viską paeiliui.
Dalius (foto Akvilės)
ŠEŠTADIENIS
Visi sunkią žiemą atlaikę, kiek paliegę ir išbalę it bulvės daigeliai kūnai, gavo teisę rinktis vieną iš dresūros rūšių – minti dviratį, eiti ar plaukti baidare. Aš išsirinkau pačią lengviausią (mano manymu) dresūrą – riedėjimą dvirku. Vedlys Kastytis suplanavo 100 km maršrutą! Tai išgirdus taip čiut čiut silpnumas suėmė, šaltas prakaitas išpylė, akyse sutemo… Ir tada netikėtai per visus Guntauninkus nuskriejo kurtinantis P-O-O-O-O-O-K-Š-T!!!!!. Visi sulėkė paveizėt to kurtinančio sprogimo vieton, juk ne Naujieji metai – fejerverkams dar ankstoka. Ekspertų komanda greit nustatė garsiojo pooookšt priežastį – ogi neatlaikė vedlio karboninio žirgo jautri širdelė – sprogo bekamerinė padanga, ji tysojo čia pat be gyvybės ženklų nusinėrus nuo ratlankio, padengta balsvais kraujo lašiukais… Taip visiškai netikėtai maršrutas buvo patrumpintas iki visiems dalyviams jau priimtinų 55 km. Vedliui greitosiom buvo suorganizuotas rezervinis bėris. Tada sekė vado Daliaus palaiminimas, ir visi sušoko ant balnelių ir išlėkė kelionėn brangios Tėvynės keliais ir takeliais… Aplankant Paliesiaus dvarą – su kavos ir rabarbarų bandelių degustacija, Svirkos kaimelio ,,Aibę“ su ,,Šnekučio“ gurkštelėjimu, Adutiškio ,,Aibę “ su ledinukų lyžtelėjimu ir apsukę tokį degustacinį Guntauninkų krašto ratelį grįžom į ten, kur startavom.
Po intensyvios dieninės programos, vakarinė programa buvo sumanyta relaksacinė, apytikriai 20 kūnelių buvo suguldyta antrajame ,,Kertam kampą‘‘ keliautojų namelio aukšte. Čia vyko visiškai nemokamas simfoninis pučiamųjų orkestro koncertas, tai trečias kaimynas iš kairės pučia, tai jau klausyk iš priešingos pusės atlikėjo partijos, tyliau – garsiau, lėčiau – greičiau, trumpai tariant – puiki kultūrinė pramoga visai nakčiai…
SEKMADIENIS
Nutariau keist dresūros rūšį ir savavališkai išsirinkau pasyvų sėdėjimą baidarėj, kurią neša srauni (taip maniau) Svylos tėkmė. Hmm bet Svyla – vingurėlių upeliukas, kur nuobodžiaut nėra kada, reikia merkt irklus upėn, nes kitaip nė iš vietos! Kiekvienas ekipažas dar sugalvojo savaip pasismagint – kas panoro upely su drabužiais pasipliuškent, kas pažvejot butelių, kas tiesiog pasimėgaut bundančia Tėvynės gamta – kur ievos pasidabinę baltais nuotakų kostiumais, prisikvėpinę, o Svylos pakraščiuos akis vilioja geltonžiedžių pelkinių purienų plantacijos, alksniai nepadoriai išnuoginę savo šaknynus maudos upely…
Tai va taip nejučiom pamirkius irklus vandeny, bac ir finišas! Čia laukė Dalius ir ekskursavimas po kupetinį Senosios Katinautiškės kaimą, kur vieno kaimyno trobos stiklinės akys įdėmiai spokso į kito kaimyno trobos akis, tad labai svarbu patekt į tinkamą kupetą, bo kitaip gali būt nekas…
Vakare – dar viena atrakcija: orientacinės žaidynės be žemėlapių(!!!) daugeliui buvo naujiena. Dalyviai vado buvo suskirstyti į dvi komandas: Vėjo ir Editos bei kitų išlikusių gyvybingų kertamkampiečių. Užduočių aidai: ,,Šventas buvo ir bus, bet į dangų nepaklius“ arba ,,Senas senelis kuprotas, jėgom bagotas, kiek jis paneša – nei šimtas arklių nepaveža“.Spėk kas?
Dalyviai pasižymėjo sumanumu, drąsa, bastėsi patamsy po apleistas kolūkio kiaulides, kaimo kapinaites, negyvenamus namus, kad tik aplenkt Vėją, o jis ėmė taip ir nušvilpė jam vienam težinomais keliais…
PIRMADIENIS.
Poilsinė diena nuo atrakcijų. Visuotinis kertamkampiečių darbo dienos šventimas vyko taip: Dalius visus pristatė prie darbų. Kas šieną ravėt prie tujų, kas prižiūrėt ir motyvuot ravėtojas, kas medžius genėt, kas pjaustyt, kas laužą kūrent, o visiems drauge buvo numatyta – trijų ąžuolų sodinimo ceremonija. Visi sodinusieji jau nekantriai laukia dangų remiančios lajos ir giliukų derliaus!
Sąšauka kaip miražas pasirodė ir prapuolė… Tik nukepusios nosies raudonis, kiek nuvargęs kūnas, vidinio džiugesio kibirkštėlės išduoda, jog ir aš ten buvau…
PS1: aprašyti potyriai ir (ne)pastebėjimai yra patirti vieno kūnelio ir nebūtinai gali sutapti su kitų sąšaukos dalyvių išgyvenimais, pamatymais, tad pasakojimą galbūt reikėtų (ne)vertinti su atsargumo ir kritiškumo prieskoniais…
PS2: straipsnis yra galimai užsakytas vado tik jam vienam težinomais tikslais…