Gustautė Karužaitė
Laukėme, laukėme ir pagaliau sulaukėme žygio! O laukti teko ilgai – net nuo Kalėdų.
Balandžio 21 dieną, atsiprašę iš paskutinių pamokų, užsimetėme ant pečių kuprines ir išvykome į Guntauninkų kaimą Ignalinos rajone. Mūsų susirinko vienuolika.
Atvykę į „Kertam kampą“ keliautojų namus ir pasidėję savo daiktus vakare ėjom trumpą naktinį žygį, kurio metu mums aprodė kaimą ir jame esančius objektus.
Šeštadienį gerai išsimiegoję išsiruošėme į žygį aplink Guntauninkų apylinkes. Žygio metu aplankėme Pirmojo pasaulinio karo gynybinius įtvirtinimus, kurie buvo pastatyti esant 1915 metų fronto linijai. Ignalinos rajone yra daug bunkerių, kurie buvo pastatyti Pirmojo ir Antrojo pasaulio karų metu. Tai buvo svarbi kariuomenės pozicija, nes Ignalinos rajonas yra strategiškai svarbi vieta, esanti tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Vaikščiodami po kaimą supančius miškus aptikome vilkų, elnių bei šernų pėdsakus. Deja, kadangi per garsiai klegėjome, su pačiais gyvūnėliais nesusipažinome. Adutiškio–Guntauninkų miškų biosferos poligone saugomos vapsvaėdžio, uralinės pelėdos, pilkosios meletos, tetervino ir tripirščio genio populiacijos. Nors šių paukščių nematėme, tačiau girdėjome baubiantį baublį.
Žygio metu aplankėme etnografinį Senosios Katinautiškės kaimą bei išnykusią Vaiciekavo kaimo vietą, kurioje auga liepa, menanti garsaus geografo Česlovo Kudabos tėviškę.
Galų gale, išklampoję iš pelkių bei pražygiavę pro pievas ir išdžiūvusius laukus baigėme žygį sukorę 13,5 kilometrus. Vakare ilsėjomės – atsipalaidavome besimėgaudami laužo šiluma ir sėdėjimu kubile.
Sekmadienio ryte šalia „Kertam kampą“ keliautojų namų pasodinę klevo sodinuką bei atsisveikinę su gamta ir vienas kitu išvažiavome atgal į Vilnių. Nuotraukos Daliaus.
