Vaiva Gedminienė
Mano pirmas kartas su #KertamKampą
Užmačiau ir ta mintis nebepaleido – Lietuvos gimtadienis pas kaimynus! Kilo visokių dvejonių, bet šmaikštus aprašymas viliojo, o Vado patikinimas, kad kolektyvas draugiškas ir naujokus myli, nokautavo.
Taigi, vasario 16-ąją gauja patriotiškai pasipuošusių tautiečių atriedėjo į Siguldą ir pasileido Gaujos upės slėnio užkaboriais. Gamta kiekvienais metų laikais turi savo žavesio, o žiema, kaip nekeista, laukė mūsų paruošusi nublizgintus ledo takelius ir laiptelius. Dirbti teko visomis keturiomis – kur įsitverti, kur statyti koją, net vaikystės džiaugsmą – nusileidimą nuo kalniuko ant užpakalio buvo proga prisiminti! O stabtelėjus pakelti akis ir grožėtis nuostabia gamta, gėrėtis įspūdingais šlaitais, olomis ir urveliais.
Kitą dieną džiaugėmės upės Amata draugija, grožėjomės jos neramia vaga, kranto vingiuotumu ir kalvotumu. Vado rūpestingumas įtikino beveik visus ir, turėdami galimybę, bendražygiai apsirūpino kačiukais. Beveik visi. Na, „jei vakar praėjau, tai ir šiandien praeisiu“, pagalvojau. Oi… Buvo nelengva. Ir dar kartą AČIŪ bendražygiams už ištiestą ranką, prilaikymą ar stumtelėjimą ne tokio slidaus ir stataus paviršiaus link. Vade, pamoką išmokau – kačiukus myliu ir man jų reikia! Na o mažas dienos įtampėles puikiai nuplovė vakariniai SPA malonumai, subalansuoti kiekvienam pagal poreikį.
Galiausiai, besiruošiant namų link ir orui grasinantis ne itin draugiškomis prognozėmis, buvo apsiribota Cecilės pažintiniu taku, kuris akį džiugino nuostabiu kraštovaizdžiu, o gamta išlydėdama, vaišino lietumi.
Mano priklausomybė valkatavimui įgauna pagreitį – imu kaupti daugiadienių bagažą. Bet, pasikrovus tiek teigiamų emocijų, atstačius vitamino C kiekį, pravėdinus galvą … norisi daugiau!
#KertamKampą, tikiu, iki kitų susitikimų. Nuotraukos Daliaus.
