Renata Kilinskaitė
Pasidalinsiu ir aš šio savaitgalio įspūdžiais. Kadangi jau kokį dešimtmetį persekioju jus socialinių tinklų erdvėje, turėjau įtarimą, kad esate faini. Pasirodo, neklydau, bet susitikus net pranokote lūkesčius. Be galo smagu buvo kartu pasigrožėti Kuršių nerija – patikėkite, kiekvieną kartą nustembu, kokių grožybių čia esama. O panaktinėti buvo dar smagiau. Kaip sakė vienas klasikas „Tegyvuoja naktiniai žygiai!“. Turiu pripažinti, kad čiuožti nuo plikledžiu pasidengusios kopos teko pirmą kartą gyvenime. Eiti per lūžtantį marių ledą iki šiol irgi tik dienomis tekę – naktį tikrai gerokai įdomiau! Kai tik pradėjau vesti žygius, manęs prašydavo palikti bent truputį gyvų. Šįkart atvirkščiai – niekaip nėjo jūsų nukankinti. Kiek atsisuku, tiek visi gyvi. „Oho, šitie ištvermingi – reikia labiau pasistengi“ – pagalvojau… o tiek buvo ruoštasi ir stengtasi prieš tai – ir takus plikledžiu liejom, ir priešpriešinį vėją užsakinėjom, ir marias šaldėm, properšas tirpinom, kad tik Marių Mergeliui (čia toks mūsų vietinis undinas, kuriam aukas atnašaujam) būtų lengviau žygeivius į vandenį įsitempti. Niekas neveikė! Net dienai pasibaigus buvo dar geras dešimtukas išlikusiųjų (kiek turėjom pradžioje net neskaičiavau, nes matau, kad grupėje yra puiki kojų apskaitininkė, o Vadas akylai sužiūri, kurios kojos kur prasmenga ar nusminga). Du žygiai per vieną dieną – labai neblogai, šaunuoliai… ir džiugu, kad trečio niekas neužsimanė.
Taigi, labai džiaugiamės, kad užsukote ir laukiame sugrįžtant! Tvarką jau žinote: orus užsakinėjame mes, pramogų ir paruošime. Paauginsime per vasarą savo gėlių darželyje kelias dešimtis hektarų invazinių augalų, kad tokios puikios darbingos rankos nenueitų veltui – rudeniop galėsite pasilinksminti. O šiaip esate laukiame visus metus mūsų gamtos mokykloje, ekskursijose, žygiuose ar tiesiog pliaže pasivolioti ant saulutės/sniegučio.
