Vilmantas Pleita
Žiemiškas Lakajos žygis. Taip perskaičiau Kertam Kampą Fb skyriuje. Čia labiau užsigrūdinusiems, pakalusiems ir ant visko skersą dėjusiems, pirmiausia pamaniau. Čia ne man, per šalta, nemalonu, viskas lede, o dar nemiegojęs ant sniego palapinėj. Geriau fulią ant foteliuko padabot… Nes tuoj pat peršalimas, šlapimo pūslės uždegimas, prostata, sąnariai, meningitas, radikulitas ir …kojom į priekį.
Bet praėjo diena, kita, galvoju – o ko gi nepabandžius?
Kiti plaukia žiemą, miega ant sniego ir nenumirė.
Reikia imti šitą reikalą.
Registravausi į žygį, pradžioj galvodamas, kad gal jis neįvyks, buvo nerimo:)
Ankstyvą gruodžio rytą aš jau kelyje, mintys panašios, kaip prieš kelionę, ar ko nepamiršau. Pabradės poligonas, kelias slidus, greitis mažėja, vėluoju…
Žeimenos stovyklavietė, dalyviai puošiasi, apsikabinimai ir greitai į KK busą…
Pirmo karto nuotykiai prasideda..!
Žieminis apšarmojęs garsiai grojantis mikriukas, šypsenos ir iš galo besivejančios keturios Vištos:)
Kaip greitai, čia pat Lakaja, ruošiamės baidares, bet Daliaus komanda :
– Iki pusės nusirengt!, – ir chebrytė bėgte prie tiltuko žvingaudami gaudyti epinio kadro. Oplia!!!
Trylika sekundžių- ir vėl visi apsirengę su pūkėm.
Ne vasarinė saulė prie upės.
Lakaja rami ir prisnūdusi kviečia į savo glėbį. Niekas nesipriešina ir mes aštuoniese jau smagiai taškomės irkliukais po ją. Oras užsakytas superinis, dangus giedrėja, saulė kyla pro apšarmojusį Labanoro mišką.
Širdį glosto žiemiško rojaus vaizdai, apsnigtos medžių arkos virš upės, lūžtantis pirmojo ledo traškesys, sustirusių meldų šnaresiai. Aikčioja nuo vaizdų laivo partneris Remigijus, gaudo kadrus, džiaugiasi kaip vaikystėje…
Šypsosi visi žygio dalyviai, nuotaika pakylėta, teliuskuojam per apledėjusias kliūtis, vejamės žiemines gulbes. Nuo irklavimo, nuo kaitrios saulės darosi šilta, net karšta, garuojam…O bijojau, kad bus šalta, kad būsiu varveklis…
Smagiai įplaukiam į Žeimenos vingį ir okupuojam stovyklavietę. Žaižaruojantis laužas, kvepianti dūmu košė, pašildytos palapinės ir dainų kaleidoskopas iš senų pageidavimų repertuaro:)
Šaltis išsekina ne tik telefonų baterijas, bet ir skendusių ir apysausių dalyvių jėgas. Pirmas vakaras linki labanakt.
Ryto ratas prasideda nuo skambaus Daliaus- KARŠTAS VANDUO ir lėti nuotykiai vėl čia kaip čia.
Kažkas naktį išlydė palapinės dugną, kažkam palapinė buvo bagažinėj ir batai prisnigo priemenėj, kažkam buvo per karšta miegoti, bet svarbiausia visi gyvi ir ne varvekliai…
Po skaniausios dūmo košės, vėl visi į kelią.
Lėtesnė Žeimena, instruktoriaus pamokos gaudant sroves ir neįtikėtinai greitas finišas kažkur ties Žirneliškėm.
Kadangi jau vėlu, ir reikia eiti liūli, tai trumpai-buvo labai smagu, dažniausiai karšta ir plius daug pirmų kartų!!!
Ačiū visiems dalyviams, su jumis tirpsta ledas, tikrai ne paskutinį kartą. Nuotraukos Daliaus.
