Asta Simonaitienė
Ankstyvą liepos 6- osios rytą mūsų išmyluotasis mikriukas, kartu su savimi išdidžiai veždamasis dešimt baidarių, pajudėjo iš įprastosios savo starto vietos- Priespaudos aikštelės. Lietus lyja be sustojimo, dangus pranašauja tik grybams labiausiai patinkantį orą, bet KK keliautojų nuotaikos tai netemdo. Lietuvoje turbūt nebūna tokio klimato, kuriuo būtų galima išgąsdinti. Važiuodami šalia Dubysos vis sukišame nosis prie lango. Upė yra, laukia malonus pramoginis plaukimas. Žinoma, keistas būna jausmas atvykus su KK rasti ne tik lentelę su upės pavadinimu, bet ir pačią upę. Tačiau juk čia žavioji Dubysa, kadaise Maironio taip gražiai apdainuota. Besigrožėdami pakelės vaizdais, su plačiomis šypsenomis veiduose, pasiekiame Maironius, už kurių ir pradedame savo plaukimą. Lietus čia nebelyja, oras šiltas, kurį dar labiau sušildo bendražygių nuotaikos ir šilti apsikabinimai. Baidarės mikliai surikiuojamos ant pievutės. Paruošiamieji darbai, viena baidarė paliekama šauniems vėluojantiems darboholikams. Ir pasileidžiame… žemyn upe. Sunku ir apibūdinti akis, ausis ir širdis suvirpinusius visus pojūčius. Kvapai, balsai, čiulbėjimas, suokimas, kukavimas, šniokštimas, čiurlenimas. O kur dar besikeičiantys vaizdai aplinkui, spalvų bei atspalvių gausybė, augalų įvairovė. Gera emocija sklandė ore ar saulei šviečiant, ar lietui lyjant. Nakvynės vieta buvo Lyduvėnuose, su vaizdu į aukščiausią ir ilgiausią Lietuvoje geležinkelio tiltą. Kubiliukas, pirtis, nuoširdus juokas, tiek rimti, tiek mažiau rimti arba visai nerimti pokalbiai. O didžiausias netikėtumas- paskutiniosios, paliktosios, baidarės keleiviai su visa vakaro šou programa. Jie moka nustebinti. Tiek savo triukais su skystu azotu, tiek plukdymu ant baidarės pririštu puodu su paruoštais produktais šaltibarščiams. Bet, žinoma, svarbiausia žygio dalis, esmė ir prasmė- tai Lietuvos himno giedojimas kartu su Lyduvėnų bendruomene. Gražus miestelis, gražus vakaras ir labai šilti bei bendruomeniški žmonės. Visada maloniau būna apie miestelius ar objektus sužinoti ne tik iš visagalio interneto, bet ir iš gyventojų lūpų. Ypač senųjų.
Dviejų dienų žygį baigėme Padubysio stovyklavietėj, nuo kurios atsiveria vaizdas į Padubysio piliakalnį. Vadas mikliai susipakuoja baidares, tada šaltibarščių valgymas, kai kam juokingi pirmakarčiai pasivažinėjimai riedžiu ir apsikabinimai bei atsisveikinimai iki kitų kartų.
Ačiū iki žemės Sabinai ir Daliui bei nuostabiai kompanijai. Atsisveikinant kiekvieną norėjosi apsikabint ir taip greitai nepaleisti.
Nuotraukos Astos, Daliaus, Gedo.
