Asta Simonaitienė
Kai tekanti saulė virš marių pakyla,
O ryto kaitra vis bučiuoja mus tyliai,
Siauru takeliu skruzdėlytė ateina,
Užlipus ant skruosto pažadina greitai.
Saulė-jūra-smėlis-akmenukai-karštis-gintarėliai-marios-kuprinė-tyla-triukšmas-grožis-ramybė-šurmulys-minia-spalvos-paukščiai-gyvybė-skruzdėlės-troškulys-vanduo-skausmas-palaima-rimtis-juokas-džiaugsmas-susimąstymas. (Sukosi ir daugiau, bet pasilieku juos sau). Tai žodžiai, kuriais trumpai apibūdinčiau XIV-tąjį žygių, skirtų R. Krupicko atmininimui, Lietuvos pakraščiais etapą. Tai pakankamai įvairūs ir kontrastingi žodžiai, taip pat kaip ir šis žygis, laukiamiausią Joninių savaitgalį. Žinoma, Joninės buvo be laužo, nes keliavome viena iš gražiausių ir unikaliausių Lietuvos vietų- Kuršių nerija. Vado skaičiavimais žygio metu įveikėme 68 km. Nuo Smiltynės iki Pervalkos ėjome pajūriu, o toliau Nidą pasiekėme pamariu, naujuoju Jūrų taku. Visišką tylą keisdavo šurmulys, gamtos grožį- žavūs to krašto namukai, jūros ar marių kvapą- rūkytos žuvies aromatas, smėlėtą pakrantę- kietas dviračių takas, tuščią pajūrį- tanki poilsiautojų apgultis, karšty ištižusią dešrą- kavinės maistas, sunkiai neštą užkaitusį vandenį- šaltas bariuko gėrimas. Tuo šis etapas buvo tikrai kitoks. Tačiau, kaip visada, labiausiai mus džiugino netikėtos, minimalios staigmenos. Kai sukaitę ir šlapi nuo kaitros ėjome pro gėles laistančią pakelės namelio šeimininkę, kaip maži vaikai džiūgavom ir krykštėm iš laimės, kai ji palaistė ne tik savo išpuoselėtą gėlynėlį, bet ir mus. Tokios akimirkos iš tiesų vertė dar kartą pamąstyti, kiek nedaug žmogui tereikia iki laimės. Tikrai ne brangiausių automobilių ar minkščiausių viešbučio lovų.
Įveikus maršrutą ir plaukiant sausakimšu keltu namo, pastebėjom, kad žmonių veidai kažkodėl nespinduliavo džiaugsmu, dauguma sėdėjo paniurę ir nelaimingi, nors pajūry gi tik ilsėjosi. O mes džiūgavom, kad kuprinė nebespaudžia pečių, kad turime virš galvos stogelį, pagaliau suteikiantį pavėsį ir kažkodėl susėdom ant grindų, palikdami sėdimas vietas labiau pavargusiems.
Ačiū bendrakeleiviams.
