Remigijus Žilinskas
Pavasario lygiadienis – tai, kai nakties trukmė sutampa su dienos, kaip sakant, tas ant to. O mes tradiciškai lekiam į Guntauninkus, į darbo ir poilsio stovyklą. Penktadienį – tradicinis svečių pasitikimas su duona ir deficitine druska, bei taurele gėrimo širdžiai ir skrandžiui sušildyti. Juk po ilgos kelionės pavargiusius kūnelius reikia pamaloninti. Garuojantis kubilo vanduo ir žvaigždėtas dangus – nuostabus savaitgalio startas. Po vandens malonumų procedūros vyko kelionių apžvalga. Prisiminėme, kaip gaudėme saulės vėjus – pašvaistes, miegojome palapinėse prie gero minuso, klaidžiojom per pūgą ir žiūrėjome į pasaulio kraštą nuo šiauriausio žemyno taško. Kaip sakoma, pirmas vakaras geriausias. Iki visiško malonumo dar pasiblaškome po miegančius Guntauninkus ir lankome įmigusius, istorijų pritvinkusius objektus. Taip, beldžiantis rytui, baigėsi pirmas vakaras.
Saulėtas šeštadienio rytas, gaivus vėjelis, saulė plieskianti į plikę ir visa pavasariška jėga sprogstanti aplinka. Kas dar šoko į kubilą kepenis pašildyti ir mėgino darbų paradui vadovauti, skleisti nuotaiką kaip tie sproginėjantys džiakuzi burbuliukai. Kas toliau ėjo ręsti klajūnišką terasą, kas atliko šokį su grėbliais, žodžiu, veiklos netrūko. O kur dar išsirikiavęs kertamkapiečių būrys sveikina miestelio pažibą ir sielą – Juzytę su gimtadieniu. Saulei vis labiau kaitinant, suorganizuojame ir orientacines vaikštynes, kad darbo ir poilsio stovyklos dalyviai dar geriau susipažintų su Guntauninkų užkampiais. Reikia pastebėti, kad ganėtinai greitai susitvarkė su užduotimis, tik paskutinioji sunkoka pasirodė, bet „perlaužė“ ir ją. Po dienos smagumų besileidžianti raudonai prinokusi saulė kvietė į garuojantį kubilą, kur liejosi pasakojimai ir linksmybės. O vėliau vėl visi susėdome prie žydrojo ekrano prisiminti kertamkampietiškas keliones.
Sekmadienis toks pilnas ramybės ir su trupučiu apmaudo, kad taip greitai baigiasi savaitgalis. Jau tradicija tapo vėliavos prie KK Keliautojų namų keitimo procedūra – per pavasario lygiadienį. Lengvas pasivaikščiojimas Guntauninkų pakraščiais – garbės ratas. Keliautojų namų tvarkymas – kad kitą kartą gera būtų grįžti. Juzytės sūris, apsikabinimai, pamojavimai iki kito karto. Ech, kaip gera praleisti savaitgalius nuostabioje kertamkampietiškoje aplinkoje. Nuotraukos Astos, Daliaus ir Remigijaus.
