2022.03.11-13. – Lietuvos gimtadienis Estijos žemėje

Asta Simonaitienė

Vormsi sala, Estija.

Nieko nėra trapiau už žmogaus gyvybę. Gamtos jėga galinga, bet gamtoje yra dėsniai, o stichijos bent jau prognozuojamos. Turbūt nieko nėra baisiau už besmegenius, bejausmius, neprognozuojamus antžmogius, kuriems atrodo, kad turi teisę nuspręsti kiek kam gyventi, mokančius tik brutaliai griauti, bet ne statyti. Viduje kunkuliuoja didžiulis pyktis, galvoje ūžia keiksmažodžių lavina, kankina bejėgystės jausmas. Ne vienas normalus ir mąstantis pasaulio žmogus šiuo metu patiria ir išgyvena tą patį. Todėl atsikvėpti ir semtis stiprybės šiuo metu labai reikalinga. Šis ilgasis šventinis savaitgalis kaip tik ir buvo nuostabi proga „pravėdinti“ galvas, vėl nusišypsoti, pasidžiaugti saulėtekiais ir saulėlydžiais, pajausti po kojomis Baltijos jūros ledą, akmenukų pakutenimus, šakų masažą, kertant kampus. Oras buvo nuostabus, saulė mums šypsojosi, bučiavo veidus, o lengvas, švelnus vėjelis gairino skruostus. Vaizdai kaip iš paveikslėlių. Danguje vingriausių raštų meno kūriniai, po kojomis jūros ledo ornamentai su „augančiais“ įvairiausių dydžių akmenimis ir akmenėliais. Sala nedidukė – ilgis apie 10 km, plotis apie 5 km. Išmaišėm ją tiek pėsčiomis, tiek patvariuoju, ištikimuoju, dažnai ant rankų nešiojamu, KK mikriuku.Teko jį ir pastumti, ir palinguoti. Nesiplėsiu šitoj vietoj, juk įprasta klasika.

Važiuojam namo su didžiuliu gerų emocijų rezervu. Ačiū Vadui ir kiekvienam bendrakeleiviui.                 Nuotraukos Daliaus.

Ledo lytys prie Rumpo pusiasalio
Prie Austurgrunne pusiasalio
Vienišumas
Tegyvuoja Ukraina!
Su Lietuvos Nepriklausomybės diena!
Vormsio Saulės kryžiai
Ledo vulkanas
Su Lietuvos Nepriklausomybės diena
Vormsio saloje prie palmės
Lengvų kelių neieškom
Prestviko ežero užpelkėjusi įlankėlė
Vakaras prie Baltijos
Kirikukivi akmuo su savo palyda
Ukraina, mes su Tavimi!
Labas rytas!