Asta Simonaitienė
Kai Lietuvos laukai vėlyvu rudeniu alsuoja,
O dešimtis žygeivių pakraščius šturmuoja.
Nors žygiai jau antrus metus skaičiuoja,
Veiduose žavios šypsenos vis spinduliuoja.
Kol visą Lietuvą laukais, miškais apeisim,
Tai rūpesčius visiems laikams paleisim.
Apink miškuose čeža lapai rudeniniai,
O džiaugsmas netelpa keliautojų krūtinėj.
Lapkričio 5 dieną dešimt keliautojų išsiruošė į tėvynės pakraščių žygio septintąjį etapą maršrutu Vaineikiai- Viešučiai, kurių metu nueiti 52 kilometrai. Kadangi rimtų keliautojų jokie orai negąsdina, tai priėmėm kaip dovaną tiek nuo stipraus vėjo skraidančius lapus, tiek veidus nuprausiantį lietų. Pakeliui dar vaišinomės apleistų sodybų gėrybėmis- kabančiais ar pievutėj pūpsančiais paskutiniaisiais rudeniškais obuoliukais. Jei jau prakalbau apie duoklę skrandžiui, tai didžiausiu maloniu siurprizu mums tapo Žagarės įspūdingu Raktės pavadinimu pavadinta miela kavinukė su dar mielesne jos šeimininke Vitalija. Nors kavinė jau ruošėsi užsidarymui, tačiau buvome sutikti kaip garbingiausi svečiai, kurie mikliai buvo aprūpinti dieviško skonio burnoj tirpstančiais ir akimirksniu pagamintais karštaisiais patiekalais.
O pati šeimininkė taip mikliai sukosi, jog atrodė lyg užvestas nepailstantis varikliukas. Begalinis ačiū Vitalijai. Jos kavinė verta dešimtuko, mes irgi turime teisę vertinti
Šeštadienio nakvynė buvo tiesiog pliaže ir sekmadienio rytas prasidėjo nuo kavos iš aparato.
O penas akims kelionės metu buvo ponas dangus su debesėliais ir retsykiais šmėstelėjančia saulute, žvaigždėtos naktys, žaliuojantys žiemkenčiai, besistiebiantys aukštyn rapsai, laukų toliai, šimtamečiai medžiai, esamos ir buvusios sodybėlės, baltus pasturgaliukus vis atkišančios stirnaitės
Ačiū Vadui ir visai nepakartojamai mūsų kompanijai.
Nuotraukos Daliaus.
