2021.09.03-05. – Tėvynės pakraščiais (V etapas)

Asta Simonaitienė
Kai Mūšoje vanduo pakyla,
Keliautojams laki fantazija
Iki beribių aukštumų sukyla.
Ar galima čia brist, ar plaukt?
Galbūt gal rytmečio sulaukt?
O gal iki Saločių tilto traukt?
Svetingasis kraštas ir toliau nepaliauja mus stebinti. Bet apie viską nuo pradžių. Vienuolika nuotaikingų po vasaros atostogų žygių išsiilgusių keliautojų ir debiutantė grakščioji keturkojė Tera išsiruošė į žygių ciklo „Tėvynės pakraščiais“ penktąjį etapą Juostaviečiai- Noreikai. Stebimos orų prognozės žadėjo visko, bet apie tai, kad kruša taip negailestingai užklups mus, matyt, buvau praleidusi. Nuo jos smūgių net nosį gėlė. Tačiau keliautojai užgrūdinti. Gamtos stichijos tik kėlė naujus potyrius, juk galima tai užskaityti kaip nemokamą masažą. O ir pati gamta mums padovanojo tiek gėrybių- pakeliui vakarienei surinkti baravykai, pupelių laukai, obelys su obuoliukais, putino uogos, gervuogės, žirnių daigai. Akimirką net pagalvojau, kad, galbūt, pats nereikalingiausias daiktas kuprinėj tai, turbūt, dešra.
Tai dabar laikas apie tą svetingumą. Kol svarstėme begales variantų kaip mums atsidurti kitoje Mūšos upės pusėje, nes vanduo pakilęs iki 180 cm, o kai kai kurių net ūgis tiek nesiekia ir kuprinės maudytis nepageidauja, tai mus išgirdo nuoširdus to krašto gyventojas Giedrius. Jis pasiūlė paėjėti iki tėčio sodybos ir pripūsti mums guminę valtį, kad galėtume persikelti. Valtis pripūsta, garbingai nešama iki upės. Įsėda drąsiausi pirmojo reiso pakeleiviai su kuprinėmis. O likusieji stebi nuo kranto kaip valtis vidury upės ima bliūkšti, mažėti ir semti mūsų bebaimius draugus. Toliau daug įvairiausios logistikos bei kitų drąsuolių plaukimas tiesiog be valties ir, be abejo, be savo daiktų. Aš drebėjau nuo šalčio vien nuo minties, kad jie šlapi ir be savo daiktų kitame krante. Giedrius sugrįžta su prakiurusia valtimi ir išvažiuoja ieškoti jai klijų. Niekas nenuleidžia rankų. Vilius, įsukęs į polietileną, plukdo kuprines. Veiksmas vyksta, lyja lietus, pučia vėjas, akis pamalonina dangų papuošusi vaivorykštė. Per tą laiką sulaukiam maloningojo Giedriaus. Visas šlapias ir suplūkęs suremontuoja valtį ir po kelis plukdo toliau. Tą vakarą jaučiausi lyg veiksmo filme, silpna, šiek tiek bijanti, bet širdį malonino rūpestingi ir viskam pasiryžę bendraminčiai. Supratau, kad Lietuvą tais pakraščiais mes bet kokiomis aplinkybėmis su malonumu ir gerais įspūdžiais apeisime. Kažkada. Ačiū visiems.

Penktadienis keliautojus pasitiko tamsa
Malonus naktinėjimas
Išradingas laužas
Gamtoje dar daug žalios spalvos
Bekelės šiame etape daug
Apsauga nuo lietaus
Netikėta kruša
Pirmyn, link Mūšos
Pirmasis kėlimasis per patvinusią Mūšą
Daiktus galima per upę persigabenti ir šitaip
Tėviškės spalvos
Įdomių pavadinimų esama Lietuvoje