Rita Šniukienė
DĖMESIO! Silpnų nervų personoms – griežtai rekomenduojama NESKAITYT!
Kažkur miškų vidury upėje ant suvirtusių medžių stirtos kabo baidarė – visa aplipusi purvu, šakų nuolaužomis ir žolėmis. Šalia stovi dvi žmogystos – nudegusiais veidais, šlaputėliai, rankos ir kojos nubrozdintos, drapanos nutaškytos purvais. Iš pirmo žvilgsnio būtų sunku ir nusakyti žmogystų lytį, o tuo labiau socialinę padėtį visuomenėje. Rankos nusvirusios, akys pastirusios, tuščiu žvilgsniu stebeilijasi kažkur į tolį…. Kartais veide sutrūkčioja akis ar lūpų kampučiai… Jei norėtumėt apsižvalgyti šiek tiek plačiau –pamatytumėt žmonių seniai užmirštą gamtos kampelį – apipelkėjusį, vietomis visiškai užaugusį nendrynais upeliuką, kiek akis užmato pilną bebrų užtvankų ir medžių užvartų….
Bet pradėkime viską nuo pradžių. Apie šį, iš pirmo žvilgsnio nekaltą renginį, pirmą kartą išgirdau prieš du metus. Tada net neįtariau, kad vieną gražią dieną ir pati pasiryšiu jame sudalyvauti. Juk tai renginys, reikalaujantis ne tik psichologinės ištvermės, bet ir neblogo fizinio pasirengimo. Jau nekalbu apie bemieges naktis, kas man atrodė nepakeliama. Ir visgi, kas paskatino pasakyti – taip, aš dalyvausiu… pirmiausia, turbūt, renginio laikas – viena para. Reiškia sunki naktis bus tik viena. Ir dar nuojauta, kad renginys gali vykti mano gimtose vietose. Ir dar turiu įtarimą, kad vartojant ilgesnį laiką šis renginys sukelia priklausomybę….
Taigi, Jobanachiris moters akimis…. Sunkiausia buvo susirinkti viską, ko gali prireikti. Įtarėm, kad palapinės ir miegmaišių neprireiks, bet dar turėjom vilties, gal pavyks nusnūsti bent porą valandėlių… et, ne veltui sakoma: viltis – durnių motina… Maistas – kadangi plauksime greičiausiai per naktį, tai reikia įsidėti užkandukų, kad mažiau imtų miegas. Toliau – drabužiai. Dviejų metų stebėjimo patirtis byloja, kad gali būti šlapia ir šalta. Tai reiškia, kad reikia komplekto su kuriuo startuosiu, komplekto persirengimui vidury trasos ir komplekto apsirengimui parplaukus. Ir dar gerai būtų vieną kitą turėt atsargoj… Nusprendžiu, kad mano daiktams reikia atskiros kuprinės. O bendri daiktai tilps su Dariaus daiktais. Šioj vietoj galiu pasidžiaugti savo moteriška įžvalga, kad Jobanachiry drabužių nebus per daug. Pagalvojus apie tai iškart sukyla gailesčio jausmas toms dūšelėms, kurioms vieną dieną, galbūt, bus pasakyta – šį kartą visą savo mantą plukdysit (jei tik sugebėsit paplaukti) kartu…
Apie patį plaukimą jau ne vienas pasakojo. Tad pateiksiu šiek tiek kitokį variantą – Škėmos stiliumi. Išklosiu juodu ant balto visas savo slapčiausiais mintis, kurios labiausiai padėjo įveikti šį kančių kelią.
(Prieš startą) Ne, hidriako nesirengsiu – karšta. Su maudymke bus pats tas. Bet gali tekti bristi per dilgėles. Apsimausiu timpas ant maudymkės. (Darius pareiškia, kad įdomiai atrodau) Na ir kas, užtai patogu. Reiktų gal šortus apsimauti, normaliau atrodyčiau. Kur aš juos nukišau??? Aj, tiek to, šortai vis tiek greitai sušlaps. Užsidėsiu liemenę, kad normaliau atrodyčiau. Karšta, atsisegsiu, gal neatrodysiu labai baisiai. (Fotkina) Kepurę nusiimt? Dar ko. Akių nesimato? Na gerai gerai. (Startas) Pagaliau galim plaukt. Nėra kur skubėti, juk laukia dar ilgas plaukimas. Rimtai, pametei GPS‘ą? Na nieko tokio, mes juk niekur neskubam. Gerai, priekyje girdisi kaip traška braška, reiškia kiti dar neatitolo. Pabandysiu nesušlapt kojų, bent ne taip greitai, vis ilgiau sausos pabus. Et, velniai nematė, nieko nebus, brendu. Gerai, vanduo šiltas. O, dronas! Negi jau punktas???? Ir jau su maistu??? Visai jau praalkau. (Plaukiam toliau) Koks gražus upelis! Koks gražus miškas aplinkui! Ir paukščiai kaip gražiai čiulba! Pasakiškas oras! Iš kur čia tiek vandens baidarėj? Su kempine išsemsiu, tuo pačiu pravalysiu, stebėsis punkte, kaip tokia švaria baidare atplaukėm. Šampanas ir dar su visa taure??? Čia tai staigmena! Nemėgstu šampano, bet šitas koks skanus!!! Jau riešai pradeda skaudėti. Koks čia garsas? Dronas? Tokioj vietoj? Negali būti! Turbūt pasigirdo… Na kur tas punktas, gerai būtų jau apsirengt??? Ežeras! Dronas! Masažas? Aišku noriu! Galėtų ir stipriau. Bet kaip gera!!! (Plaukiam toliau) Reikia kuo daugiau šviesoj nuplaukt, nenoriu tokia upe naktį plaukt. Aha, čia turėtų būti Kančioginos upelis. Wikipedija rašė, kad čia ta pati Birvėta, tik iki ežero kitaip vadinama. Koks jos ilgis? 36 km? Ir po to 9 km. Svyla prieš srovę. Tai gaunasi apie 45 km. Dabar kiek valandų? 22 val? Bet, turbūt, geriau nemiegot. Kas iš tų kelių valandų miego, po to bus sunku atsikelt. Geriau plaukt visą naktį ir ryte po visko jau bus galima atsipūst ir pamiegot. *** vos akies neišsidūriau… (Punktas) Sakiau, kad reikia pasiskaityti apie Kertam Kampą, sakei, kad improvizuosi, tai ir atsakinėk dabar pats. Et, reikėjo man eit atsakinėt, būčiau ir atsakius ir adatą pravėrus. Gal reiktų kur prigult pasnaust? Aj, tiek to, atplauksim paryčiui ir pamiegosiu. (Plaukiam toliau) Nieko nematau… va čia tai kankynė tokia upe naktį plaukti. Reiks Daliui pasakyti, kad čia pats bjauriausias etapas buvo… Gerai, kad bent užvartų nedaug. (Kojos šąla) *** reikėjo persimaut ir batus. Kiek km. iki ežero? Nepažiūrėjau. Bet neturėtų būti labai daug. Po poros trejeto valandų turėtume pasiekti. (Po poros trejeto valandų) Jau tikrai turėtų ežeras būti čia pat. Gi neplauksim iki 13 val. Ne, turėtume finišuot apie 10 val. (Dar po valandos) Na kur tas ežeras! (Čia istorija apie bebrų namą praleidžiama, tik patikslinimas, kad girdėjosi ne čiurlenimas, o šniokštimas). Kodėl jie visus palaikymo punktus pačioj pradžioj sukėlė? Galėjo daugiau į pabaigą palikt. Nebesemsiu daugiau, po**ui, kaip atrodys baidarė. Jau švinta, tai kiek gali būti valandų 3-4 val ? Nieko, gi neplauksim iki pietų, tikrai pabaigsim anksčiau. (Po paskutinio punkto pradedu lūžinėt) Pailsėsiu šiek tiek, gi Darius patemps, stiprus. Ne negaliu taip, negalėsiu po to sakyti, kad įveikiau iššūkį. Gi kiek čia liko, gal koks 10 km. Birvėta ir 9 km. Svyla. Atlaikysiu tiek, gi nereiks plaukti iki pietų. Tikrai atplauksim anksčiau. Oj, vėl užsnūdau, irkluok, irkluok (Kuo toliau plaukiant, tuo tokios mintys lankė vis dažniau, tad visų jų nerašysiu). Pagaliau Svyla! Viskas, praktiškai finišo tiesioji. Na ir kas, kad prieš srovę, ji gi ne srauni. Nendrynai nieko baisaus, reiškia srovės priešpriešinės nebus. 9 km. Tai maksimum 3 val. plaukimo. Kiek dabar gali būti? 8,5-9 val. Sakiau, kad iki 13 val tikrai nereiks plaukti. Vėl užvarta ir tempti per viršų? JUOKAUJAT??? Bet gal jau paskutinė. Kiek jau nuplaukėm? Gi jau būsim pusę Svylos nuplaukę. Daliau, eik tu *** su savo Svyla ir jos užvartom!!!! Jau turėtume būti kažkur netoli. Dar ne tas tiltas? Tai kur tie suš*** medžiai, kur pernai per KK gimtadienį davėmės??? Dar ne tie??? Bet kiti dar taip toli… Bet anie tai jau tikrai turėtų būti tie, gi jau visai čia pat turėtų būt. (Ir tokios mintys kartojosi n kartų. Su užvartų keiksnojimu )
Jei būčiau plaukdama galvojusi, kad reiks plaukti 24 val. ir tikrai visą naktį teks nemiegoti, ir finišuosiu tik prieš pat 13 val., būtų tikrai stogą nurovę.
Ačiū, Daliau, už tokį išbandymą. Nesakau, kad daugiau ne, bet, greičiausiai, kitais metais pasidžiaugsiu kitų kančiomis.
Ačiū visai palaikymo kompanijai už pasakišką palaikymą už visų kūno vietų – pradedant skrandžiu, tęsiant rankomis, nugara ir baigiant smegenimis ir širdimis.
Ačiū Povilui už eilinį kartą pagailėtas mano rankytes ir paskolintą tą stebuklingą karboninę lazdelę!
Ir aišku – Dariui – tiesiog už tai, kad buvo su kietais kiaušiniais.
