Arnoldas Latvėnas
Kas mylėta, kuo tikėta…
Šiam pasaulį visko būna, šiam pasaulį bus dar visko….. skambėjo Paškevičiaus žodžiai Didžiasalio užeigoje.
Štai ir metus lauktas Džambulo 2020 finišas tradicinėje „snarglinėje“. Pasirodo, vietiniai gyventojai labai nemėgsta, kai jų miestelis Džambulu vadinamas. Net sėdint prie alaus bokalo, pataisė mus. Na gerai, miestelis tebūnie Didžiasalis, o žygis – Džambulas. Saulius pernai klausė, kas yra Džambulas? Matyt geriausiai tai apibūdino pats žygio autorius – žygis tiems, kas turi sveikas kojas ir nesveikas galvas. O tokių šiemet susirinko net 19. Statistika? Per dvi dienas 50 +15 km.
Ne, negalima apeiti, reikia būtent perlipti per Cirkliškio piliakalnį. Bet, kai toks žvarbus, vėjuotas rytas, kad tik greičiau sušilti. Taip 19 kertamkampiečių pradėjo legendinį žygį. Šį kartą nuo Švenčionių. Sąlygos puikios – nėra sniego, nereikia bristi, lengvas šaltukas sustingdė žemės paviršių, be kritulių. Bet, kai jau imam svajoti apie pietus… stojam. Vadas sako „yra nuotykių“! Mūsų pietus gabenęs KK mikras kur tai užklimpo. Tad jei norime valgyti, reikia sukti iš kelio ir gelbėti ne tik pietus, bet ir raudonąjį transpoteriuką. Oooo, grikiai !!! Košė – pačiu laiku. O va autobusiuko gelbėjimo operacija užtruko, teko pabraidyti purve. O kas nedirba, tas valgo. Autobusiukas buvo išgelbėtas, bet kokia žiauria kaina! Tuo metu, vienas iš dviejų šunų, iš kuprinės nukniso mano skaniausią pyrago gabalą, net trupinius išlaižė 😂😂😂. Tai tik patvirtina brutalią tiesą, kad Džambulas – išgyvenimo žygis 😉. Šalia – Buckūnų kaimas. Čia įvykdau savo užduotį – sutiktai vietinei bobutei įteikiu knygą. Netiki ji… Sakau „Nemokamai!!!“. Matau, kaip palengvėja jai. Gal galvojo, kad koks prekybos agentas. Sakau įklimpę buvom laukuose už kaimo. O ji ramiai: „Tai gal kampiuteris atvedė, ne jūs čia pirmi“ 🤪.
Guntauninkų dienotvarkę valdo legendiniai Juzytės cepelinai ir Vytauto pirtelė. Pavargę keliautojai vakare krito nelygioje kovoje prieš tris puodus cepelinų, kuriems prireikė berods 6 kibirų bulvių (čia jau lenkiu kelius ir galvą prieš palaikymo komandą). Nors… pirmi krito šuniukai 😄. KK turėtų rengti apmokymus kitiems už didelius pinigus, kaip turi dirbti palaikymo komandos ;). Nėra žodžių. Ne tik į lėkštę įdėta, pakartota, bet ir lėkštė išplauta. Ačiūūūūųūųūųūųū… Jūs fantastiški 😍
Dėl tų cepelinų, net atšalusių, užuot parpę ryte ir pirštukus čiulpę, amžinai alkani žygeiviai ėmė neršti ir puodų dangčiais skambinti nuo 7 ryto, kai kultūringi ir padorūs žmonės dar miega. O juk pusryčiams laukė dar puodas iš proto varančios charčio sriubos, ar ko ten… Nežinau, ar padoru, tiek prisiputus, klausytis tradicinio Irutės „Dievo žodžio“ skaitinio.
Stovit, niekur neinat! Komanduoja fotografas. Laikas grupiniam kadrui, šalia, per metus gerokai pasikeitusios bazės. Toliau – batų aukojimo keliautojų medžiui ceremonija. Diana paaukoja savuosius batus, kurie čia dar ilgai džiugins atvykėlius. Pašto apžvalgoje šiandien – unikalus, keletą mėnesių į Lietuvą keliavęs laiškas iš tolimojo Irano !!!
Jei jau ateina pas tave šlovė, tai niekur nuo jos nepabėgsi. Nors Lina raudonojo kilimo nemindžiojo, auksinis „Metų proveržio“ kirvis ją pasivijo Guntauninkuose 😊.
Po vakaro pirties, ir tokių pusryčių – tarsi naujai gimęs jautiesi. Išeinam… einam, einam, einam…, kažkur sukam…, dar daug kartų kažkur sukam… stojam. Pasiklydom! Kažkur pelkėje. Ar čia ne pelkė? Velniai žino, faktas tik tas, kad tas antrosios dienos pasibraidymas pelkėje tapo dienos akcentu. Kelią radom pagal kompasą.
Sustojame 10-iai minučių Čepeliškių kaime, šalia dailios trobos. Pro langą žvilgteli senutė ir išeina mūsų pakalbinti, kas tokie būsim. Užtrunkam visą pusvalandį. Kaip įprasta, atokių kaimų žmonės kalbūs ir nuoširdūs. Netrunka ponia Elena pasidžiaugti, antai tame, geltoname name – lietuviškosios geografijos patriarcho, profesoriaus Č. Kudabos tėvų gyventa. Kada? Sako, 1976 tikrai čia jie gyveno, kai iš netoliese esančio kaimo melioracija išvijo. O tada prasideda vaišės. Iš trobos išneša naminį sūrį. Sako auginanti tris karvutes ir taip iš sūrių dar antra pensija išeinanti. Kas paklausė, gal turi pagaminusi sūrių? Taip sūrio ragavimas baigiasi tuo, kad p. Elena išparduoda visus turėtus sūrius 😊.
Tai va toks, jei pasakojant labai trumpai, buvo tas mūsų Džambulas 2020 😉. Bijau, kad jei tekstas būtų nors truputį ilgesnis, sunkų pirmadienio rytą jo tiesiog niekas neskaitytų.
Iki kitų susitikimų …
