Sabina Pranculienė
Per 2019 metus KK pašto dėžutę Guntauninkuose pasiekė 52 atvirlaiškiai iš 30-ies pasaulio šalių. Savo emocijomis, sveikinimais, linkėjimais ir pasiūlymais dalijosi net 119 keliautojų. Tarp įvairiausių šalių figūruoja ir Lietuva – iš gimtojo krašto trijų miestų -Vilniaus, Klaipėdos ir Palangos- atskriejo šešios atvirutės, kuriose pasirašė 12 keliautojų. Dvidešimt šeši atvirlaiškai atskriejo iš 10-ies šalių: po 2 iš Lenkijos, Gruzijos, Turkijos, Estijos, Čekijos, Izraelio, Švedijos ir Portugalijos. Net 4 laiškai atkeliavo iš Ukrainos. Populiariausia 2019 metų atvirlaiškių siuntimo kryptis – Italija – rekordas, net 6. Palyginimui – 2018 metais į KK pašto dėžutę įkrito 48 atvirlaiškiai iš 22-ių pasaulio šalių (iš jų – 14 iš dešimties Lietuvos miestų ).
Atvirlaiškių siuntimo istorija pasaulyje prasidėjo taip: „1869 metų spalio 1 dieną, Austrijos – Vengrijos imperijoje, ekonomisto ir valdininko Emanuelio Hermano iniciatyva, apyvartoje pasirodė pirmieji pašto atvirlaiškiai. Nors instrukcija reikalavo, kad atvirlaiškyje korespondentai nerašytų daugiau kaip 20 žodžių, tačiau šios žodžio laisvės rūšies jau nebuvo galima sustabdyti. Kai kurie įsigudrino rašyti net paradinėje atvirlaiškio pusėje … Tiesa, tie pirmieji atvirlaiškiai, kainavę 2 kreicerius, keliavo tik imperijos ribose ir buvo nespalvoti. Kariai, kovęsi Prancūzijos – Vokietijos kare, patys nupiešdavo spalvotų piešinėlių. Greitai šią idėją pasigavo verslininkai ir ėmė spausdinti spalvotas „korespondencijos korteles“. Rusijoje, o taip pat ir Lietuvoje, tokia naujovė pasirodė tik 1872 metais. Kelis kartus keitėsi atvirlaiškio formatas, kuris nusistovėjo 1925 metais.“
