Dainora Kryklaitė
Aš įsimylėjau. Iki ausų. Rimtai. Tą beprotišką kompaniją su visais jų keistumais, išprotėjimais, žygiais, plaukimais, lengvų kelių neieškojimais, bemiegėmis naktimis, sėdėjimais autikuose, kaimiškomis talkomis ir visais kitais beprotiškais pirmais kartais.
Tą žavų jausmą privertė pajaust dar vienas pirmas kartas- kai pamačiau juos visus švarius, kvapnius, normaliai apsirengusius, neužtinusius, nesušalusius, nešlapius. Kai visi po vieną žengė tuo metus lauktu Raudonuoju Kilimu. Tą sausio mėn. 10-ąją, penktadienį, vienas po kito sugužėjo kelios dešimtys keliautojų į Užupio kavinukę.
Visiems susišurmuliavus į vietas, po įžanginio žodžio sekė 2019-ųjų metų KK įvykių apžvalga, su visais statistiniais duomenimis, fotoreposteriškas konkursas su nugalėtojų apdovanojimais ir KK kirvių įteikimo ceremonija.
Gražiausia ir juokingiausia buvo žiūrėt į vadą- jis nepasidavė jokiai klimato kaitai ir išliko savimi net tokią didingą dieną: apžėlęs (tiksliau apžėlusi galva (!)), su nutampyta sutana ir Nike šliurėm. Na, ką gi, mes įpratę prie jo tokio..
Smagiausia dalis laukė visai čia pat – kiek užkrimtę, susispietėm visi į šokių aikštelę. Ir trypėm, šokinėjom, dainavom, niūniavom, šūkavom iki išnaktų! Dalis, aišku, nesusivaldė ir nėrė į Vilnelę, maudėsi, turškėsi, suposi sūpynėse.
Beprotiškai nenormalūs Kertamkampiečiai – jūs visi nerealiai žavūs, tiek palapinėse, tiek ant Raudono kilimo! Iki kitų spalvotų patirčių su visais jumis!
