Kalnams gamta įjungia vis kitą apšvietimą. „Jūs kiekvienas, matyt, įlipote į savo kalną“, – pasakė mūsų kelionės vadovas Dalius.
Kiekvieno viršukalnės išties yra tokios skirtingos ir kiekvienam užtenka tiek, kiek nori širdis.
Tai buvo dvi dienos, kai ėjome ten, kur norėjome ir kiek norėjome, kai stovėjome ir sakėme: „Eina šikt, kaip gražu“.
Slovakijos Štrbske Pleso miestelyje, kurį supa Tatrų kalnai, savaitgalio oras buvo dosnus ir saule, ir lietumi. Todėl antrą dieną karšta sriuba kalnų “chatoje” buvo kaip dovana per Kalėdas.
Man tai buvo viena smagiausių kelionių su VŠĮ „Kertam kampą“ vienas jaukiausių prasivaikščiojimų, vieni garsiausių juokų, naujai atrasti žmonės, ilgi pokalbiai temstant, užsitrenkusios durys, kai esi be ryšio ir su šlepetėm, o šalta. Ir dar daug kas.
Kai žmonės nevargino (bent jau manęs), kai pirmą kartą supratai, kad užknisti gali ne žmogaus kalbėjimas, o jo tylėjimas.
Dar atradimas, kad kelionė gali būti be jokios trinties su žmogumi, kurio beveik nepažįsti. Ir kai atsisveikindamas jau lauki kitos. Jurgita
