Antrus metus iš eilės rugpjūtį vainikuoja vaikų vandens žygis. Dar ilgai po to kunkuliuoja geros emocijos ir pažinimo džiaugsmai. Šį kartą savo potyriais dalijasi Jurga: „Visada žinau, kad su Dovile keliauti, prigriebus dukreles, bus gerai. Nes, oras, kaip žinia, užsakomas, galėsim būti savimi, keliauti savo ritmu. Bet kartais žygiai visiškai įprastoje vietoje tampa ypatingi. Užteko išmėgint kitą keliavimo priemonę…Plaukiant kanoja labiausiai buvo netikėta tai, kad bene pirmąsyk pagalvojau apie keliavimo su sijonu galimybę. Toks vat netikėtas elegancijos pojūtis geldelėj. Grėbliuoji šoneliu, vadas, iš aukšto sėdėdamas, viską pareguliuoja… Akivaizdu, kad reikės kartoti, nes abu su vyru pripažinome, jog net ežeru plaukti kanoja gerokai įdomiau nei baidare. Beliko įsitikinti, ar tai tik naujumo efektas ar tikra. Ir dar: kai šimtmečio metais irklai geltona-žalia-raudona… ir gulbė pakeliui kanapių batonėlį su malonumu iš dukros rankos ragauja… Būkos vandeninių mėtų ir baltųjų vandens lelijų “sodai” lydi… Ginučių kriokliukuose lieka raumenų nuovargis…“ nuotraukos Dovilės, Inos, Giedriaus, Mildos
