Kertam Kampą sodybos, turistų oazės, keliautojų pastogės ir rojaus kampelio tvarkymas įgauna visi didesnį pagreitį. Mintis įgauna kūną ir jau labai apčiuopiamas jo formas. Su kiekvienu atvykimu gražėja ne tik aplinka, bet reinkarnuoja ir sodyba, prikeliama naujam gyvenimui.
Kaip ir praeitais kartais, didis talkos gyvenimas pradėjo virti 5-dienio vakarą. Negalėjome sėdėti prie laužo kaip įprasta: bėgome pas kaimynus ir „įkritome į žydrąjį ekraną“, laikydami kumščius už Žalgirį 🙂 .
Vėliau, laužo šviesoje sklido juokas, pasakojamos istorijos ir anekdotai. Truputį prisnūdus, mūsų kūnus ėmė plauti kibirai šalto vandens, įsiplieskė vandens karas, sausų nebuvo. Po šio nuostabaus, gaivinančio šlapių marškinėlių šou, buvo duota komanda ir visi sukritome į Svylą. Išskalbę savo nuodėmingus kūnelius, išpirkę nuodėmes ir dar truputi pasidžiaugę laužo šviesa, sukritome į guolius.
Ryte puolėme į darbus. Sutvarkėme nugriautos pirties likučius. O tada visą dieną skambėjo kirvių ir pjūklų garsai. Buvo pjaunamos, skaldomos ir kraunamos malkos. Šienaujama žolė ir visaip kitaip puoselėjama aplinka. Skambėjo juokas ir braukiamas prakaitas. Vakarop, kai besileidžianti saulė nušvietė Guntauninkų apylinkes rausva spalva, o virš Svylos pakibo mistinis rūkas, sudėję visus dienos ginklus į šalį, prisėdome atsipūsti prie laužo.
Sekmadienis buvo skirtas kitokiems malonumams. Įveiktas Eržvėto ežeras, bei smagiai pairkluota tarp Vytėnų ir Ažubalio miškų vingiuojančia Birvėtos upė. Ji įdomi: vietomis visiškai susiaurėjanti, besibraunanti per meldų karalystę, o vietomis pateikianti smagių staigmenų ir kliūčių. O vakarop – vėl sulindome pas kaimynus ir laikėme kumščius už Žalgirį 🙂 .
Taip prabėgo dar vienas nuostabus savaitgalis Guntauninkuose. Kertam Kampą keliautojų sodyba „pagavo antrą kvėpavimą“ ir vis gražėdama, atvers istorijos prisigėrusias duris naujiems keliautojams. O Guntauninkai, šiltai mus apkabinę, sako: „Iki kito karto 🙂 “ . Remigijus Klajūnas
Nuotraukos Rugilės
