Devyniese švyturių saloje, į kurią mus keltu palydėjo ledų muzika. Puikiai įsikurti (kas šiltame guolyje virš pirties, kas pūsnų „įcementuotoje” palapinėje) nepasikuklinome ir išskėstomis rankomis sutikome žiemą. Pasidairėme iš kadaginio Eifelio bokšto ir į kelią… paskęsti paieškose sniego, švyturių ir šventės… Nužingsniuoti pėstute 36 kilometrai, aplankyti trys švyturiai: Tahkuna, Kopu ir Ristna. Dar Kryžių kalnas – senoji šventvietė, kadaginis „Eifelio bokštas“, karinis artilerijos baterijos bokštas; pabūta ir gretimoje Kassari saloje, kur į unikalią Sāāretirp strėlę jūroje nuneštos Lietuvos 100–mečio spalvos.
Hyjumos salos Reigi kaimo gyventojas Jaan Alliksoo pirmąjį savo bokštą (17.5m) pastatė būdamas 17 metų. Bokštas buvo skirtas prižiūrėti galvijus, besiganančius gretimose pievose. Vėliau jam kilo idėja pastatyti Eifelio bokšto kopiją. Taip 2007 metais buvo baigtas 31.4m aukščio bokštas, kuris pastatytas tik iš kadagio kamienų. Pasižvalgėme pro jo savotiškus langus į jūrą.
Tahkunos švyturys yra vienas aukščiausių Europoje. Baltutėlis 43 m aukščio švyturys 1875 m. buvo pastatytas Hyjumos salos šiauriausiame taške. Jis buvo užsakytas pasaulinėje architeltūros parodoje Paryžiuje, nulietas garsiojo Eifelio gamykloje ir į Hyjumos salą atgabentas dalimis. Greta jo – liūdną kelto „Estonia“ likimą menantis paminklas, kurio varpu triskart suskambinama atmintis vaikų, likusių jame.
Kõpu švyturys buvo pirmasis švyturys, pastatytas prie Baltijos jūros. 104 m aukščio bokštas laikomas seniausiu be sustojimo veikiančiu švyturiu pasaulyje. Istoriniai šaltiniai teigia, jog pirmoji ugnis švyturio bokšte įkurta 1531 m. Vėliau jis tapo svarbiu kelrodžiu Hanzos Sąjungos prekybiniams laivams, plaukiojusiems po Baltijos jūrą. Beje, iki pat XIX a. pradžios švietė kūrenant malkas ir tik 1805 m. deginimui imta naudoti kanapių aliejų.
Šį raudoną Ristna švyturį galima vadinti tikru stileiva. Sako, kad jį surinko 1874-aisiais metais iš detalių, parvežtų iš Prancūzijos. Anksčiau šis bokštas buvo gerai žinomas dėl savo rūko sirenos.
Mistiška Ristimagi vietovė arba estiškasis kryžių kalnas. 1781m. pirmąjį kryžių čia pastatė švedai, kurie buvo priversti palikti Hyjumos salą, kai ji atiteko Rusijai, nes Jekaterina II juos visus išsiuntė į Ukrainą. Išvykstantys meldėsi, prašė Dievo suteikti galimybę jiems čia sugrįžti ir kaip vilties simbolį statė kryžių. Kita legenda byloja, kad čia kelyje susidūrė dvi vestuvių karietos. Vienoje poroje žuvo jaunikis, o kitoje – jaunoji. Likę gyvi jaunavedžiai nutarė susituokti ir savo žuvusių mylimųjų atminčiai pastatė kryžių. Kryžiai čia statomi, raižomi, piešiami iki šių dienų.
Per pelkes, plūduriuojančias ledo lytis, miškus ir visas Hyjumos įdomybes mus lydėjo Estijos „Hemingvėjus“, mylimiausias KK estas – Algis Martsoo.
Prieš grįždami į vos prieš metus į vandenį nuleistą keltą, užsukome aplankyti Sāāretirp strėlės, išsišovusios tolyn į Baltiją. Pasidabinę brangiausiomis šimtmečio spalvomis, įsismaginę net nepajutome, kaip išžygiavome į atvirą ledo sukaustytą jūrą.
Įspūdžiai ir nuotraukos: Vidos R., Audros P. ir Kamilės B.