Kaip sutikau atkurtos Lietuvos 100-metį drauge su Kertam Kampą
Artėjant atkurtos Lietuvos 100-mečiui nemaniau, kad Lietuvos jubiliejų ir Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsiu taip neįprastai ir įdomiai.
Kertam Kampą svetainėje perskaičiusi renginio „Geltona, žalia, raudona“ skelbimą, supratau, kad lietuviams tokią svarbią ir ypatingą istorinę datą noriu sutikti viename gražiausių mūsų gimtinės lopinėlių – Kuršių nerijoje, juolab kad programa laukė išties įspūdinga – naktinė šventinė eisena Raganos kalno taku ir Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejaus sutikimas, žygiai pėsčiomis pajūriu, vėliavų kėlimas ant Vacekrugo, Parnidžio kopų, Naglių gamtos rezervato takas su stulbinančiu Pilkųjų kopų peizažu ir daugybė kitko.
Vasario 15-sios vakarą, išsiruošus kelionei į kitokią Kuršių neriją, prasidėjo mano pirmoji kelionė kertamkampiečių draugijoje. Teisybę pasakius, pati pradžia buvo kiek nedrąsi, kadangi nieko nepažinojau, bet tūkstančio mylių kelionė juk visada prasideda nuo pirmo žingsnio. 6 valandų kelionė neprailgo, nes už manęs sėdintys Virginija, Linas (tapęs per klaidą Gintaru 🙂 ), Tomas ir Renata, dalinosi visais savo turimais į kelionę įsidėtais „skanėstais“ ir neleido liūdėti, o visos kelionės metu žavėjo draugiškas, betarpiškas, ypatingas kertamkampiečių tarpusavio ryšys ir bendravimas. Nuoširdžiai esu dėkinga Jums už Jūsų draugiškumą!
Atvykę į Juodkrantę ir pasipuošę lietuviška atributika lipome į Raganų kalną, kur prasidėjo atkurtos valstybės 100-mečio sutiktuvės deginant liepsneles, giedant Lietuvos himną, keliant trispalves, pagerbiant žuvusius už Lietuvos laisvę, sveikinant Lietuvą jubiliejaus proga ir vieni kitus. Tikiu, kad šios istorinės šventės akivaizdoje visi dirbsime išvien laisvos ir nepriklausomos tėvynės labui, juk mes visi esame dalis jėgos, ir ji stiprėja tik tuomet, kai yra su kuo dalintis.
Išaušus vasario 16-osios rytui, mūsų laukė kitoks Lietuvos jubiliejaus minėjimas žygyje po Kuršių neriją. Juk taip nuostabu skelbti žinią pasauliui ir meilę savo kraštui visuose mūsų tėvynės kampeliuose. Nors orų prognozė įvairavo ir pranašavo lietų, bet dievai mums buvo maloningi dovanoję lyg iš pasakų nužengusią baltą purią žiemą ir visai nežvarbų orą, dėl ko abi dienos pėsčiomis buvo kupinos neblėstančių įspūdžių ir kvapą gniaužiančių Kuršių nerijos vaizdų. Asmeniškai man Kuršių nerija yra vienas gražiausių mūsų gimtinės perlų, kurį regint kyla nenumaldomas noras pratęsti estetinio ir emocinio pasigėrėjimo akimirkas, sugerti jas visas į save visa savo esybe lyg nušvitimą ir begalinę palaimą… Juk smėlio smiltelės tiek amžių nepaliaujamai kuria neapsakomo grožio gamtovaizdį, kas akimirką dėlioja mums nepavaldų pasaulį, tokį trapų, nepastovų, bet kartu amžiną, ką patvirtina saldžiai miegančios po sniego paklotėmis palaimingos Kuršių nerijos kopos, o vėjo genamų bangų mūša groja tik pačioms jautriausioms sieloms girdimą čiurlionišką simfoniją… Kelionė buvo nereali, o laikas tiesiog „sprogo“, ir ne tik dėl neapsakomo Kuršių nerijos grožio, bet ir dėl tokio neapsakomo gerumo Kertam Kampą žygių po Neriją, kupinų juoko, gerų emocijų, vėliavų plazdenimo, sveikinimų Lietuvos gimtadienio proga su tortu ir žvakutėmis, dėl nerealių pojūčių sukėlusio ėjimo ledu per užšąlusias marias link vienintelio 1900 Kuršių mariose įrengto Žirgų rago švyturio, dėl nepakartojamo vakarinio ėjimo Naglių gamtos rezervato pėsčiųjų taku sningant, kuomet prožektorių šviesoje snaigės krito iš viršaus besisukdamos priekyje, šonuose, už nugaros, kurdamos kosmoso iliuziją, dėl užburiančio ėjimo miškais, kuomet snieguotomis karūnomis pasipuošę medžiai atsisveikindami barstėsi sidabru, o tam tikromis akimirkomis buvo sunku susivokti, čia realybė ar fantazija. Buvo visko – nepamirštamų vaizdų, trispalvių plazdenimo, juoko, posakių tapusiais anekdotais, malonių pašnekesių, daug šaunaus buvimo drauge, neblėstančių potyrių ir pjūčių.
Viskas turi pradžią ir pabaigą, atėjo metas pajudėti namo, o laikas lyg byrančio smėlio smiltys tarp pirštų skaičiavo kelionės pabaigą. Esu dėkinga Jums visiems už gerą kompaniją, turiningą ir patrakusį laiką drauge, patirtas emocijas ir įspūdžius. Ačiū Daliui ir Sabinai už puikias idėjas, neišsemiamą optimizmą, tautiškumą iškėlus trispalves minėti Lietuvos jubiliejų kitaip, Vėjui už originalius sprendimus (pvz., „struktūrizuotos aktualijos atvaizdavimas ant lentos“, „klumpės“ arba „tu kur?“), Remigijui už nepaliaujamas sniego gniūžčių atakas (ir ne tik į nugarą 🙂 ), suteikusias visiems tiek daug nuoširdaus juoko ir vaikiško šėliojimo, Raimondui už labai gražų džentelmenišką gestą, autobuso vairuotojui už gerą vairavimą, supratingumą ir pagalbą iškraunant visą bagažą dėl vieno vienintelio maišelio (aišku, nugrūsto giliausiai), Gintarei, Silvai, Virginijai už nuoširdaus juoko kupinus pašnekesius, visiems kertamkampiečiams už neįkainojamą dovaną – draugiškumą ir buvimą drauge. Apkabinu visus ir kiekvieną atskirai, ir tegu mąstymas, kuris jus atvedė čia, kur dabar esate, tegu nuveda jus ten, kur svajojate būti! 🙂
Vida
