KK turi savo namus. Saulėtai rudenišką rugsėjo 9-osios rytą susirinkome jų apžiūrėti, kartu pasibūti ir… apsišluoti. Kaip mums sekėsi, įspūdžiais dalijasi Arnoldas. „ Guntauninkai – pirmą kartą išgirdus…. Kas, kur? Smalsu. Taip, tai nuošalus Aukštaitijos kaimas, kuriame šį savaitgalį bruzdėjo, juokėsi ir rimtus darbus dirbo būrys KKpiliečių. Kuomet kaimo žmonės bulves kasė, būrys darbingai ir kūrybingai nusiteikusių, nuo pat ryto pjovė, virino, laužė, rovė, grėbė, nešė, degino… Rezultatas – iš „džiunglių“ pasirodė KK būstinė ir išdygo keliautojų medis. Po darbingos dienos laukė tikra kaimiška pirtelė. Išsikaitini, atsivėsini šaltame Svylos upelyje ir nuovargio lyg nebūta…
Kaimas turi savo žavesio. Temsta. Vakarėlis Vado kieme, laukiant krepšinio. Tačiau pakanka kiek paeiti į kaimo pakraštį ir – spengianti tyla. Ją sudrumsčia tik vakaruose, raudoname dangaus skliaute, išskrendančių gervių klykavimas. Nors vakaras šiltas, prisimeni, jog vis dėl to jau ruduo. Apie rudenį primena ir ant stulpo kabantis skelbimas apie superkamus obuolius…
Guntauninkai – įdomus, jaukus kaimas, šiek tiek primenantis muziejų po atviru dangumi. Tarp tradicinių medinių namų išsiskiria šimtametis raudonų plytų namas. Pasak Daliaus, iš Amerikos parvykęs, pinigų uždirbęs žmogus, pasistatė namą ir vėl išvyko. Matyt, karai sutrukdė grįžti. O karų čia būta. Tiek I-ojo, tiek II-ojo pasaulinių metu apylinkėse stovėjo frontai. Kaimo gyventojai slėpdavosi miškuose. Raudonajame name buvo įsikūręs raudonarmiečių generolas I.Černiachovskis. Kaime yra likę ir vokiečių vadavietės bunkerių. Bunkerių liekanų yra ir važiuojant į Guntauninkus, jos matomos palei kelią į Raščiūnų kaimą.
Važiuojant į Guntauninkus taip pat reikia nepatingėti galvą pasukinėti. Iš labiau žinomų – nuorodomis pažymėti objektai – Lino verdenės šaltinis, Cirkliškio dvaro sodyba, Cirkliškio piliakalnis, Paliesiaus dvaras… Neskubėkite, dairykitės, sustokite, grožėkitės…
Ačiū visiems už turiningą savaitgalį. Daliau, kviesk talką anksčiau, nei prireiks plienines palmes sodinti.“
