Šių metų Jonines galime drąsiai vainikuoti pionieriškomis KK Joninėmis, nes tiek pirmų kartų sudėti į vieną kelionę net nuodugniai planuojant turėtų būti labai sunku. Kam – pirmas toks ilgas plaukimas, kam – apskritai pirmas atsisėdimas į baidarę; kam – pirmas nuosavas žūklės laimikis, kam – pirmasis apsilankymas Baltarusijos žemėse, o – kam pirmas apsipirkimas ten, kur grąžos netikslumus tebekompensuoja degtukų dėžutėmis.
Turbūt visiems kliuvo pirmosios Joninės, kai kėlėmės per šešetą vandens šliuzų (Tartak, Kudrynki, Kurzyniec, Wolkuszek, Dambrowka ir Niemnowo), kurių net keletas gyvuoja nuo XIXa., o vienas sudarytas net iš keturių pakopų, lyginančių beveik 10 metrų vandens aukščių skirtumą! Ir visiems teko pirmosios Joninės, atšvęstos šiek tiek paviešint net trijose valstybėse (Lenkija – Baltarusija – finišas Druskininkuose, Lietuvoje). Neabejotinai pirmosios Joninės, kertant muitines su pasų patikromis ir specialiaisiais leidimais. „Kampiečiai“ tapo istoriškai pirmaisiais lietuviais, peržengusiais Lenkijos/Baltarusijos sieną baidarėmis Kurszyniec pasienio punkte. Likome sužavėti tiek Lenkijos, tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos pasieniečių gera nuotaika bei paslaugumu. Mūsų daiktai, važiuodami per Lenkijos/Baltarusijos sieną, buvo sustabdyti (patys pagalvokit – vienas Marius ir nuo daiktų sangrūdos per siūles beveik plyštantis automobilis), tačiau atkaklios Baltarusijos muitinės vyresniosios dėka, „mūsų klausimas buvo apsvarstytas aukščiausiu lygiu” ir nedidelis stresas netruko pavirsti džiaugsmo šokiu. Pajudėjome toliau. Pirmieji lietuviai buvome ir įspūdingoje „Niamnovo” stovyklavietėje, kurios šeimininkas Gena pabėrė daugybę klausimų ir pasakojimų mums.
Tačiau Joninės liko tradicinėmis savo kasmetiniais atributais: gavome lietaus, netgi labai stipraus, pynėme Joninių vainikus, nuogi maudėmės vidurnaktį, spėjome geometriškai įdegti, gerai pamaitinti uodus, prisišokti, prisijuokti, išsilepinti gurmaniškomis Aivaro košėmis, finišuoti prieš nemenką srovę… Kai atrodė, kad „kabliavimas” kanalais (daugiau, nei 20km pirmą dieną, keliolika antrąją, ir dar šiek tiek iš 35 kilometrų, paliktų paskutinei dienai; tris dešimtis kilometrų mėgavomės galinga Nemuno srove) gali būti nuobodus ir monotoniškas, mes dar kartą patys sau įrodėme, kad pramogos keliauja kartu su mumis. „Kampiečių” rinkiniai visada tokie spalvingi, kad jokia veikla neprailgs. Tebūnie perteklius! Valio šliuzams! Valio kaimynams! Valio Joninėms! Triskart valio valio valio!
Foto: Rasa V., Dalius P., Kamilė B.
