Vieną eilinį birželio trečiadienio vakarą 48 lengvai pašėlę žmogeliukai: KK tėveliai ir jų jaunosios atžalos susiruošė į pirmą tolimą kelionę – įkvėpti tyro ir gaivaus Slovakijos Aukštųjų Tatrų oro. Kuprinytes susikrovė ne tik ketverių ir penkerių metų jaunieji kalnų užkariautojai, galybė jaunų gražuolių bei džentelmenų, bet ir porą tėvelių, daug šaunių mamyčių bei viena močiutė.
Kelionė laukė nelengva, bet ir kompanija neeilinė susirinko: visą žiemą ir pavasarį tam ruošėmės, treniravomės, žygiavome, kalbėjome ir laukėme pirmos Kertam kampą vaikų kelionės į kalnus. Naktį saldžiai miegoję autobuse, mažieji kertamkampiečiai iš pat ryto pasinėrė į gamtos pažinimo žygį po Belianska urvą. Buvome nustebinti galimybe pasinaudoti lietuvišku audiogidu, tad vaikams buvo smagu ne tik viską pamatyti, slapčia paliesti, bet ir suprasti. Popiet, įsikūrę ir atsipūtę, išskubėjome apšilti kojų į savo pirmąjį žygį po vietines apylinkes. Aplankėme krioklius ir mėgavomės jų šniokštimu bei vėsa. Nupėdinome apie 10 km.
Antrą dieną mūsų laukė nemenkas iššūkis – kalnų grandinės. Kokia palaima buvo stebėti jaunuosius žygeivius, kai, pajudėję link Velka Svištovka (2038m.) viršūnės, aptikome sniego. Kaip blizgėjo vaikų akytės, ir kokios nuoširdžios buvo jų šypsenos. O kaip grandinės? Jas įveikti sekėsi puikiai, anot vieno septynmečio „nieko čia sudėtingo nebuvo“. Nors tėveliams jaudulių, baimių ir dvejonių tikrai kilo. Suaugusiems, rodos, net vėjas smarkiau ėmė pūsti, lietus kauptis… Vakare aptarėme antros dienos pasiekimus: nueita 20 km. įveikta 1205 m. vertikalaus kilimo ir 1235 m. nusileidimo, panaudoti neišsemiami mamų kantrybės klodai ir išdalintos krūvos pažadų jauniesiems žygeiviams. Vaikai vakarą , kaip ir pirmąjį, užbaigė žaidimais: gaudynėmis ir slėpynėmis.
Trečią dieną mūsų grupė pasidalijo į dvi dalis: erelius ir romantikus. Ereliams žūt būt reikėjo išskleisti sparnus ir pakilti link debesų, apsukant porą ratų aplink kalnus. Ech, romantikai… Jiems svajos, tyras oras, kalnų gėlės ir ramybė rūpi. Draugiškai pamojavę ir palinkėję vieni kitiems sėkmės, trumpam išsiskyrėme ieškoti savosios sielos atgaivos. Jaunieji ereliai buvo ypatingai pakiliai nusiteikę ir 16 km. žygis su 1105 m. pakilimu ir 850 m. nusileidimu jų visai neišgązdino. Trasa buvo graži, oras puikus, kompanija nuostabi. Laimingi ir patenkinti sutūpėme į kalnų „lizdą“ ir kūrėme savo erelių istorijas bei dalinomės maisto likučiais…
Prabėgo trys dienos kalnuose. Lietuvoje tuo metu buvo švenčiamos Joninės. Mes jų atšvęsti nespėjome. Vieningai sutarėme, kad teks žygį kartoti, su laužu ir kitais atributais. Kalnuose!
