2018.04.14-15. – Darbai ir pramogos Guntauninkuose

Kai balandžio vidury kaime gyventojų padaugėja dvigubai, kai centrine gatve nuo ryto iki vakaro pirmyn atgal siuva pirštinėti ir apdulkėję žmonės, garsiaeigiai traktoriai bei nepailstantis šuo, o vakaro ramybę permuša juoko salvės, gali įtarti, kad Guntauninkuose – neeilinis kertamkampiečių suvažiavimas. Neeilinis tuo, kad išskirtinai darbinis, nes Keliautojų namai, kaip žinia,  be keliautojų pagalbos patys nesusitvarkys. Ta proga, fizinio darbo ir dvasinio malonumo savaitgalio idėjos užkerėti, iš Vilniaus, Panevėžio, Joniškio bei Jonavos į Baltarusijos pasienį sugužėjo apie 20 veiklos išsiilgusių stipruolių.

Talkininkai

Išaušus šeštadienio rytui, visiems darbingai nusiteikusiems talkininkams buvo išdalintos pirštinės ir pristatyti veiklos barai. Apšilimui vyrai čiupo į rankas po kirvį ir puolė į kovą su malkų krūva. Moterys gi apsiėmė tvarkingo tų malkų krovimo į naują rietuvę misijos.

Malkų karalystė

Kam neliko kirvių, tam netrukus buvo pasiūlytas naujas jėgos pratimas – susidoroti su traktoriaus išraustais akmeniniais seno tvarto pamatais. Lyg kurmio išartas plotas prašyte prašėsi sukultūrinamas – šaknų, šukių, nuolaužų,  gelžgalių prikrautas ne vienas karutis.

Kuris čia lengvesnis?..

Kol gausiausios pajėgos buvo mobilizuotos kiemo tvarkymui, vėliausiai atsikėlęs žmogus nusprendė niekam nematant įlipti į medį. Ar tik ne darbo vengia? Pasirodo, kad tai ir buvo jo darbas – Cvaikai buvo patikėtas susidorojimas su netinkamoje vietoje augančiu medžiu. Trumpam metę savo darbus, medžio virtimo susirinko pažiūrėti (nufilmuoti, nufotografuoti, paimti interviu) visi, kas tik gyvas. Nufilmuotą visiškai neplanuotu, bet itin geru kampu pasisukusio ir nugriuvusio medžio likvidavimą būtų galima demonstruoti brangiuose seminaruose kaip tobulo komandinio darbo pavyzdį: gal per valandą supjovė, sukrovė, suvežė, sukapojo, susmulkino, sugrėbė, sušlavė ir medžio lyg nebūta.

Medis yr, medžio nėr

Po pietų, darbininkus palepinusių jau legendiniais tapusiais Guntauninkų cepelinais, ilgai drybsoti sąžinė neleido. Tiksliau, ne sąžinė (su ta dar susitartum), o variklį vėl užkūręs traktorius. Prieš akis – kadaise mišku čia vešėjusios gyvatvorės šaknų rovimas.

Šokis su hidra

Įveikus gigantiškiausias, devyniagalves hidras primenančias šaknis, Dalius vyrus išsivedė į… pirtį. Tik ne pertis ten jiems teko, o skandintis šimtametėse dulkėse, kylančiose nuo ardomų jos griuvėsių.

Pirtis griūva, net dūmai rūksta

Besidžiaugiant dailia malkų rietuve kieme, staiga prisiminta dar viena jų slaptavietė miškelyje. Pirmyn ten! Moterys organizuotos visai kaip Timūras ir jo būrys. Kur įmanoma – surikiavo konvejerį, kur neįmanoma – pasikliovė savo rankų jėga ir metimo taiklumu, kur visai neįmanoma – įkinkė vos minutę nusprendusius padykinėti vyrus.

Ar jau čia paskutinės malkos?

Kirviai keliautojų namų kieme nesiliovė pokšėti iki pat sutemų. Darbas taip visus įtraukė, kad girdėjosi siūlymų atsinešti ciklopus ir toliau darbuotis jų šviesoje. Bet nugalėjo kitas pasiūlymas – atsipalaiduoti iškūrentoje pirtyje, o po jos pratęsti vakarą prie laužo.

Sekmadienis buvo skirtas pramogai. Pramoga skambėjo egzotiškai: praplaukti baidare dar niekieno nepraplaukta Svylos upe. 8 ekipažai nuleido vandenin irklus ir… po 200 metrų juos jau turėjo pakelti. Pirmuoju nepraplaukiamu sąnašų ruožu upė tarsi nuo pat pradžių pažadėjo, kad staigmenų nepritrūks.

Pirmas, bet ne paskutinis persinešimas

Tik pavasarį pakankamai vandens turinti Svyla džiugino visus keliautojus savo įvairove: tai mangrovių giraitę primenantys medžiai, tai aukštaūgių meldų tunelis, tai vidury upės stypsantys pliki kamienai, tai siaurą plyšį pralindimui palikęs upę užgulęs rąstas, tai nuo kranto baltomis langinėmis mojantys valstybės saugomi Katinautiškių kaimo pastatai…

Trūksta tik kormoranų ant šakų

Bet daugiausiai emocijų sukėlė pasiplaukiojimas… pievoje. Pavasario potvynis net ir Svylą išplukdė iš krantų. Ir išplukdė taip, kad tiesiog dingo jos vaga! Pasisukinėję lyg ežere, pabandę kirsti kampus tiesiai per žoles (kas sėkmingai, kas nelabai), pakėlę į dangų tuntus paukščių ir galiausiai pasiekę santakos su Birvėta vietą, tyrinėtojai pabaigė ir 11 km žygį, ir itin intensyvų savaitgalį.

Gali plaukt per upę, o gali ir per pievą

Kaip baigiamasis jo akcentas Keliautojų namų kieme išdygo indėniškas tipis, prie kurio ugniakuro bus šildomasi jau kitu kertamkampiečių susibūrimo metu…

Emilija Karoblytė

Talkininkai
Malkos
Medis
Dūmai
Vėl malkos
Plaukiam
Pievoje
Tipis
Akmenys
Hidra
Braido