Pirmą pavasario šeštadienį KK tėveliai ir net 22 entuziastingai nusiteikę vaikai aplankė kelias svarbias Lietuvai vietas. Šį kartą rinkomės šalia Medininkų gynybinės pilies. Susitikę su gidu Aurelijumi, patraukėme pilies bokšto link, kuriame įrengta gausi ir įdomi ekspozicija. Gido pasakojimas buvo labai įdomus ir išsamus. Vaikams smagiausia buvo apžiūrėti ir išbandyti senovinius ginklus bei lakstyti laiptais aukštyn žemyn. Tačiau antrajame bokšto aukšte eksponuojamas milžiniškas Žalgirio mūšio paveikslas prikaustė visų dėmesį. Gidas nepavargdamas pasakojo, ką reiškia kiekviena paveiksle pavaizduota detalė, noriai atsakinėjo į gausius vaikų klausimus ir gerokai praplėtė visų mūsų supratimą apie svarbų Lietuvos istorijai mūšį. Nusifotografavę pilies bokšto apžvalgos aikštelėje nusileidome žemyn.
Pasibaigus ekskursijai, visai kaip tikri pilies gyventojai, susėdome didžiuliame kieme prie ąžuolinių stalų ir pasistiprinome – laukė kelionė į aukščiausią Lietuvos vietą.
Daugumai žygeivių šis kelias nebuvo sudėtingas, žingsniavome vos 3 kilometrus. Tačiau dviem mažiausies keliautojams, kuriems vos po 2 metus, buvo ką veikti. Tai vienas, tai kitas vis atsidurdavo ant tėčio arba mamos nugaros 🙂
Pakeliui užlipome ant Juozapinės kalno, kuris dar visai neseniai buvo laikomas aukščiausiu Lietuvos tašku. Tačiau mokslininkai nustatė, kad šalia esantis Aukštojo kalnas (Aukštojas – aukščiausia pagonių dievybė, būtent todėl jo vardu kalnas ir pavadintas), yra keliolika centimetrų aukštesnis. Pastačius ant jo apžvalgos bokštą, tai, neabejotinai, tapo aukščiausia Lietuvos vieta. Kaip tikri užkariautojai sulipome į bokštą.
Kelias atgal buvo pažįstamas, todėl visi savarankiškai pasiekė pradžios tašką. Keturios merginos, nusižiūrėję iš bokšto aukštybių trumpesnį kelią per dirvonus, drąsiai nukirto kampą ir atėjo pirmosios. Smarkiai didžiuodamosios savo žygdarbiu, jos visų laukė aikštelėje.
Po žygio visi pasijutome papildę savo šalies istorines žinias dar keliais perliukais.
Žiūrim nuotraukas, prisimenam ir pavydim.
