2016.10.28. – K-Poema „Kertam Kampą klajonės“

KK išvyka į Tatrų kalnus Slovakijoje (10.28.-11.02.) keliautojus įkvėpė įspūdingoms literatūrinės kūrybos paieškoms. Šią išskirtinai KK įkvėptą poemą surentė Vilmis Pleita.

„Kažkurį keturnedėlio ketvirpenktadienį Karoliniškių kryžkelėje krapnojant krituliams krutėjo keliauninkai.„Kertam Kampą“ klajoklių kompanija kimšosi kautrobusan. Kelionė kalnų kurortan-kairiau Katovicų – Karpatruosna.
Kaune kone kiaurą karą kentę krebždėjo keturiolika kolegų.
Keliautojai – keturisdešimt keturi, kiti kratėsi „Kautros“ kabinoje. Kažkuris – kapitonas, kitas keravojo karietą, keli knarkė.
Kolektyviniame kupė kaipmat kvipo kumpiais, kotletais, kiaušiniais. Keliese kraustė kuprines, kimšo kanistrus konjako, krupniko, krūminukės.
Klimatas kaipmat kaito. Klegėjo, krykštavo, krizeno kauštelėję kolegos. Kažkam kuproj kyšojo kablys, kažkuri krūtų kokosuose kamšė kaimyną. Koncerto kapelmeisteris kartojo: kalnai, kalnaaai!!!
Kerintys kalnynai kūpsojo kitoniškame kraštovaizdyje. Keliautojai kaip klipatos klibinkščiavo komjaunuoliškų kareivinių kryptimi, klibėjo keliaviečių kambarių korpusan.
Krempleno kilimai, klasicizmo kėdės, kaitlentės kreivose komodose.
Kapitonas komandavo: kupranugariai – kilsime kalnuosna! Kaipkart keliautojai kaip kareiviai keitėsi kombinezonus, kojines, kepures. Kiekvienas kieme krutėjo kalendamas kreivalazdėmis. Kai kurie kentė karčiosios kančias – kaukolės kampučiuose kaukšėjo kūjeliai.
Kolona kantriai krypavo kalnų keleliais. Kalnų kaimelio khatoje kaštavojom karštos kapustovos, kelias kvortas kvietinuko.
Kalnų keteros kerėjo keliautojus. Kleketuodami kilome kažkelintą kilometrą košiami keturvėjų. Kupstai kalnapušių kirbėjo kelkraščiuose, kažkur kėpsojo „Kempinskis“. Krūmuose keliautojos keitėsi kadagio kekėmis. Kopiant kraštovaizdis keitėsi – kaulėjo krumplėta kalno kepurė.
Kalno keteroje klajūnai krykavo kreizovus „KK“ kalambūrus. Kolektyvinis keliautojų klubo kadras: kaukšt!
Kaip kastruotos karvės kepurnėjomės keturlinki kalnų keleliais. Kiti kraustėsi kastuvais, keltuvais kalniečių kapinių kryptimi.
Kompanijoje kilo keliolika kamikadzių, kurie kauptukais, kirtikliais kapojo kalnų kupras, katėmis kėlė kibirkštis.
Kažkurie kalbino kalnietiškas kiaunes, kiškius kvietė kreivakojus kortuot.
Kelionės kompasas kreipė keturių km keteromis „Krivan“, „Kajuk“, „Korvet“, „Korset“.
Keliautojų kapitonas kaskart karštligiškai kviesdavo kabakan kvietinuko. Kas kaušą, kas kvortą, kas keptą karčiamos keksą – kakava, kokosais krapytą.
Kareivinių klegesių kambary kažkas kabino kaimynes, kai kas karčiąją kaštavojo.
Kiekviena kelionė kažkada krypsta Kauno krantų kryptimi.
Kadangi kelelis konkretus – kilome „Kautron“, kišome kuprines kupeton.
Keitėmės kedais, kaitaliojome kelnes, kelnaites, kaimynas kaimynui kišome kojas. Krutinom kaistančius kelius, krypavome klubais, kraipėme kreivus kryžkaulius.
Krokuvos kaime ketinome keliaklupsčiauti „Kondommole“, klaidžioti kainų karklynuose. Krautuvė kažkodėl kalė kryžių.
Kelelis Kaunan kaipmat klojosi kaip kilimas.
KOKIA KERINTI KALNŲ KELIONĖ!!! KAIFAS!

Kelautojo Klaustrofobičiaus krizinis kūrinys.

Komentuoti, karpyti, keikti, koneveikti, kitaip ketvirčiuoti kviečiu kiekvieną kraštietį, kuriam knieti kapstytis kažkieno kirmėlėtuose kopūstuose.“

„Kolona kantriai krypavo kalnų keleliais.“
„Kalno keteroje klajūnai krykavo kreizovus „KK“ kalambūrus. Kolektyvinis keliautojų klubo kadras: kaukšt!“
„Kalnų keteros kerėjo keliautojus. Kleketuodami kilome kažkelintą kilometrą košiami keturvėjų.“
„Kažkurie kalbino kalnietiškas kiaunes, kiškius kvietė kreivakojus kortuot.“